Vokietija NATO sąjungininkėje Lietuvoje formuoja nuolatinę brigadą kaip atsaką į vis augančią grėsmę iš Rusijos pusės.
Dalinys buvo oficialiai įkurtas praėjusiais metais ir turėtų pradėti veikti visu pajėgumu iki 2027 m. Numatyta, kad jį sudarys 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių darbuotojų.
B. Pistoriuso manymu, didžioji dauguma Lietuvoje dislokuojamų Vokietijos pajėgų savanoriškai pasisiūlytų tarnauti šioje Baltijos šalyje.
Avarija Miunchene: nuo tilto nulėkė krovininis traukinys
Tačiau, pridūrė jis, tikėtina, kad dalis karių turės būti pašaukti į privalomąją karo tarnybą.
„Man svarbiausia, kad brigada būtų visiškai parengta ir galėtų vykdyti savo misiją“, – transliuotojui ARD sakė vokiečių gynybos ministras.
Pasak B. Pistoriuso, su personalo trūkumu labiausiai gali susidurti specializuotos sritys, pavyzdžiui, techninių darbų ir logistikos, taip pat CBRB saugos – apsaugos nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pavojų.
Susiję straipsniai
Ministro teigimu, jei savanorių skaičius pasirodys esąs nepakankamas, pirmiausia bus surengti susirinkimai su personalu.
„O jei kils abejonių, tuomet bus paskelbti šaukimai į tarnybą“,– sakė B. Pistorius.
Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, vizito metu B. Pistorius aplankys vokiečių karius Pabradėje, stebės pirmąsias brigados pratybas „Freedom Shield 26-I“ ir susitiks su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
ELTA primena, kad Berlynas dar 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.