Latvijos saugumo tarnybų vertinimu, yra tikimybė, kad Rusija artimiausiu metu galėtų surengti hibridinius išpuolius ir provokacijas prieš Baltijos valstybes, siekdama padidinti psichologinį spaudimą NATO šalims, jų pareigūnams ir visuomenei.
SAB paaiškino, kad tokio spaudimo tikslas – pasirūpinti, jog, nenorėdamos eskaluoti galimo konflikto su Rusija, NATO šalys sumažintų paramą Ukrainai arba būtų pasirengusios daryti nuolaidas Rusijai, turint omenyje karą Ukrainoje ir galimą jo diplomatinį sprendimą.
Saugumo tarnyba pažymėjo, kad siekdama šių tikslų Rusija pastaruoju metu sustiprino psichologines ir informacines kampanijas prieš Vakarų šalis.
V. Putinas interviu pripažino Ukrainos smūgių žalą: „Patiria tam tikrą trūkumą“
Pasak SAB, tikimybė, kad tokios Rusijos provokacijos galėtų būti veiksmingos ir priversti NATO pakeisti savo politiką Ukrainai atžvilgiu, yra labai maža.
Tačiau, kaip įspėja SAB, Rusijos režimui būdingas itin slaptas ir autokratinis sprendimų priėmimo procesas, kurio metu aukščiausi pareigūnai gauna selektyviai atrinktą ir nekritišką informaciją – dėl to smarkiai išauga rizika, kad Rusijos režimas gali suklysti tiek savo vertinimuose, tiek priimdamas sprendimus dėl veiksmų prieš NATO.
Agentūros vertinimu, įmanoma, kad sustiprėjęs Rusijos spaudimas NATO atžvilgiu didžiąja dalimi susijęs su tuo, kad šiuo metu jai nepavyksta pasiekti karinių laimėjimų Ukrainoje, taip pat su didėjančiu vidaus politiniu ir ekonominiu spaudimu Vladimiro Putino režimui.
Susiję straipsniai
Nepaisant hibridinių atakų galimybės, SAB pabrėžia, kad didelio masto konvencinio Rusijos puolimo prieš Baltijos valstybes tikimybė šiuo metu yra labai maža. SAB pažymi, kad Rusija šiuo metu pajėgumų surengti tokį puolimą neturi, nes didžioji dalis jos karinių išteklių yra sutelkta Ukrainos fronte.