Skelbiama, kad šalyje buvo įvesti valstybės paramos apribojimai Ukrainos pabėgėliams, gyvenantiems kolektyvinio apgyvendinimo centruose.
Šių centrų vadovų vertinimu, dėl pokyčių apie 40 proc. jų gyventojų bus priversti palikti dabartinę gyvenamąją vietą. Tarp jų – moterys, kurios dirba, tačiau gauna tik minimalų atlyginimą ir negali sau leisti išsinuomoti būsto.
Šie pokyčiai skaudžiausiai gali paliesti senjorus, žmones su negalia ir kitas pažeidžiamas grupes, kurios negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti.
Kruvinos rusų atakos aukų skaičius išaugo iki 30: V. Zelenskis pažadėjo vieną
Vienas iš žmonių, kuriems gresia iškeldinimas, yra 74 metų Kostiantynas Kosteckis. Jis ir jo 70-metė žmona Vira paliko Kupjanską po aštuonių mėnesių, praleistų Rusijos okupacijoje. Nuo tada pora gyvena pabėgėlių centre Gozuvo Velkopolskio mieste.
Dabar jie nebežino, kur gyvens toliau.
„Mes neturime jokio plano ir nežinome, ką daryti. Jauni žmonės gali dirbti, gali išsinuomoti butą, bet ne mano amžiuje. Jei reikės persikelti į kitą šalį, taip ir padarysime. Tačiau vis dar tikiuosi, kad naujosios taisyklės bus atšauktos“, – pasakojo pokyčių paveiktas senolis.
Susiję straipsniai
Pasak jo, pora gauna Ukrainos pensijas, tačiau jų nepakanka pragyventi Lenkijoje. Iš viso jie gauna apie 800 zlotų per mėnesį, o būsto nuoma gali kainuoti kelis kartus daugiau.
Centre, kuriame gyvena ši pora, šiuo metu glaudžiasi apie 70 pagyvenusių ukrainiečių. Centro vadovas Lešas Gondoras teigė nesantis pasirengęs tiesiog išmesti šių žmonių į gatvę.
„Yra daug ukrainiečių, kurie dirba ir moka mokesčius, tačiau yra ir tokių, kurie negali savarankiškai išgyventi – senjorų, žmonių su negalia. Jiems reikia pagalbos. Ką turėtume daryti su šiais žmonėmis? Išmesti juos į gatvę? Ne. Jiems reikia padėti“, – sakė L. Gondoras.
Pasak centro vadovo, prireikus jis ir toliau stengsis nemokamai suteikti prieglobstį labiausiai pažeidžiamiems ukrainiečiams.
Problemos – ir darbingo amžiaus ukrainiečiams
Problemų kyla ne tik pensininkams.
30-metė ukrainietė Julija Acharkova, kuri su vyru augina šešis vaikus ir laukiasi septintojo, teigė, kad abu dirba Lenkijoje ir yra pasirengę mokėti nuomą. Tačiau jiems vis tiek nepavyksta rasti būsto.
Anot jos, vos tik nuomotojai sužino, kad potencialūs nuomininkai yra ukrainiečiai, daugelis atsisako jiems išnuomoti būstą.
„Kai bandai išsinuomoti butą ir pasakai, kad esi ukrainietis, kartais jie tiesiog padeda ragelį. O kai dar paminime, kad turime šešis vaikus, situacija tikrai nepagerėja“, – pasakojo ji.
Nauji reikalavimai aiškinami siekiu sumažinti išlaidas Ukrainos pabėgėlių paramai. Skaičiuojama, kad Lenkijos mokesčių mokėtojai šioms reikmėms jau išleido apie 40 mlrd. zlotų (kiek daugiau nei 9,3 mlrd. eurų).
Kai kurie ekspertai mano, kad tokį sprendimą lėmė ne vien ekonominės priežastys.
Augant nesutarimams tarp Lenkijos ir Ukrainos dėl žemės ūkio politikos, istorinių klausimų ir Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą, dalies lenkų požiūris į Ukrainos pabėgėlius tapo mažiau palankus.
Nepaisant to, Lenkija išlieka viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių. Ji priėmė apie milijoną Ukrainos pabėgėlių ir toliau teikia Kyjivui didelio masto karinę bei humanitarinę paramą.