Antradienį M. Le Pen atvyko į apeliacinį teismą išklausyti sprendimo, ar ji galės kitais metais kandidatuoti į prezidentus.
Pernai žemesnės instancijos teismas skyrė tris kartus į Prancūzijos prezidentes kandidatavusiai M. Le Pen penkerių metų draudimą eiti valstybės pareigas ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už įtariamą suklastotų darbo vietų aferą Europos Parlamente. Tai pakirto jos ambicijas kandidatuoti ketvirtą kartą, kai tai laikoma geriausia jos partijos galimybe užimti aukščiausiąsias pareigas šalyje.
Po teismo sprendimo M. Le Pen politinė ateitis liko neaiški, nes teismas leido jai kandidatuoti, tačiau nešiojant elektroninę apykoję, kuri gali trukdyti kitų metų prezidento rinkimų kampanijai.
Ankaroje esantis L. Kojala – apie nuotaikas NATO viršūnių susitikime ir ar Aljansas išlieka vieningas
Paryžiaus apeliacinis teismas pripažino M. Le Pen kalta dėl aferos, tačiau sušvelnino bausmę, uždrausdamas jai eiti pareigas 15 mėnesių ir nuteisdamas vienerius metus laisvės atėmimo bausme su elektronine apykoje.
Draudimas, įsigaliojęs 2025 m. kovo mėnesį, baigsis šiais metais, o tai atveria jai kelią dalyvauti kitų metų balandžio ir gegužės mėnesiais numatytuose rinkimuose.
Tačiau M. Le Pen pareiškė galinti nekandidatuoti, jei nuosprendis neleis jai dalyvauti kampanijoje.
„Kai esi kandidatė į prezidentes, reikia turėti visišką laisvę judėti“, – praėjusią savaitę sakė ji interviu televizijai ir pridūrė negalinti priklausyti nuo teisėjo leidimo eiti į mitingą.
Susiję straipsniai
57 metų M. Le Pen antradienį išėjo iš teismo rūmų nuleidusi galvą, tačiau ji gali perduoti kandidatūrą savo 30 metų pavaduotojui Jordanui Bardella, Nacionalinio sambūrio partijos lyderiui.
Tikimasi, kad ji savo sprendimą paskelbs vėliau antradienį.
Naujausios apklausos daugiausia rodo, kad kraštutiniai dešinieji pirmaus kitų metų rinkimų pirmajame rate, tačiau dėl antrojo rato rezultatų nuomonės susiskaldžiusios. Daugelis apklausų rodo šiek tiek geresnius J. Bardella rezultatus nei M. Le Pen, tačiau jų priešininkai mano, kad veteranė politikė būtų aršesnė priešininkė.
„Ši moteris labai protinga, ji čia ne atsitiktinai. Ir jei ji kandidatuos ir ketvirtą kartą, ji nebus priešininkė, iš kurios galėtume šaipytis“, – sakė kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas Lucas Melenchonas.
Gegužės mėnesį atlikta apklausa leido manyti, kad M. Le Pen galėtų laimėti pakartotinius rinkimus kitais metais, jei jai būtų leista dalyvauti.
„Harris Interactive Toluna“ atlikta daugiau nei 1700 registruotų rinkėjų apklausa prognozavo jos pergalę prieš J. L. Mélenchoną, taip pat buvusius premjerus centristus Gabrielį Attalą ir Edouard‘ą Philippe‘ą.
Tačiau kitos apklausos rodė kad E. Philippe‘as, irgi viliojantis dešiniųjų pažiūrų rinkėjus, galėtų laimėti antrąjį rinkimų ratą prieš kraštutinius dešiniuosius.