Šių metų susitikimas vyko vėl paūmėjus JAV ir Irano kovoms, kurios dar labiau paaštrino ilgalaikius D. Trumpo ir NATO sąjungininkių nesutarimus, nes jis skundėsi, kad, atsisakydamos įsitraukti, šios jį nuvylė.
D. Trumpas viršūnių susitikime keletą kartų pakartojo šį požiūrį ir taip pat vėl prakalbo apie užmojus perimti Grenlandiją iš kitos NATO narės Danijos bei pakartojo savo nuomonę, kad sąjungininkės skiria per mažai lėšų gynybai.
Tačiau NATO vadovas M. Rutte primygtinai tvirtino, kad konsultacijoms buvo būdinga tokia vienybė, kokios nebuvo matyta „pastarojo meto istorijoje“.
M. Rutte JAV smūgius Iranui laiko būtinais: „Privalo ryžtingai reaguoti“
„Visi jutome, kad šis aljansas yra vieningesnis, nei bet kada anksčiau. Manau, ypač todėl, nes mes kartais leidžiame sau nesutarti, o paskui susivienijame“, – pažymėjo M. Rutte.
„Sąjungininkės toliau didina pagrindines išlaidas gynybai ir platesnes investicijas, kurios stiprina mūsų saugumą“, – nurodė jis, akcentuodamas, kad viršūnių susitikimo metu buvo sudaryti milijardų dolerių vertės pirkimo sandoriai su pramonės atstovais.
Susiję straipsniai
M. Rutte pabrėžė, kad Europos sąjungininkai ir Kanada „prisiima didesnę atsakomybę“ už NATO gynybą, kaip to jau seniai reikalavo D. Trumpas.
Jis taip pat paskelbė, kad sąjungininkai žengia „istorinį žingsnį, siekdami sustiprinti NATO degalų tiekimo grandinę“ – numatomos 27 mlrd. eurų investicijos degalų saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrai modernizuoti ir „naujiems objektams, įskaitant vamzdynus į rytinę Aljanso dalį, paremti“.