Pasak K. Nawrockio, į spaudos konferenciją jis atvyko iš karto po susitikimo su Ukrainos prezidentu.
„Kaimynai privalo palaikyti dialogo kanalus. Nesikeičia tai, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme tiek Lenkijai, tiek Ukrainai. Istoriniai klausimai dar nėra išspręsti. Į šį susitikimą neatvykome tikėdamiesi, kad visi klausimai bus išspręsti“, – sakė jis.
Nepaisydamas nesutarimų, Lenkijos prezidentas susitikimą pavadino produktyviu ir pranešė, kad šalys taip pat aptarė būsimo bendradarbiavimo formas.
Tai laiko didžiule Kyjivo pergale: V. Zelenskis iš NATO viršūnių susitikimo išvyksta ne tuščiomis
Atskirai Lenkijos vadovas daug dėmesio skyrė temai, kuri pastaruoju metu labiausiai erzina Varšuvą – kariuomenės dalinio pavadinimo Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei .
„Man UPA šlovinimas nėra diskusijų objektas. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas lenkams yra toks svarbus, tikiuosi supratimo, jog Banderos vėliava riboja Ukrainos europines ambicijas“, – pažymėjo K. Nawrockis.
Atsakydamas į klausimus apie savo poziciją derybose, Nawrockis pabrėžė, kad Lenkija nėra pasirengusi priimti UPA simbolikos.
Susiję straipsniai
„Ji mums reiškia mirtį, kančias ir blogį“, – teigė politikas, pridurdamas, kad šį klausimą laiko kliūtimi Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą.
Vis dėlto, pasak K. Nawrockio, skirtingas istorijos vertinimas netrukdo šalims susitarti tais klausimais, kuriuose jų interesai sutampa.
„Neišspręsti klausimai neturėtų užverti durų dialogui tais klausimais, kurie mus vienija“, – apibendrino jis.
Lenkijos ir Ukrainos santykiai paaštrėjo po to, kai V. Zelenskis nusprendė vienam iš Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų dalinių suteikti UPA didvyrių vardą. Nepaisydamas Varšuvos prieštaravimų, Kyjivas šio sprendimo neatšaukė.
Atsakydama į tai, Lenkija pradėjo procedūrą dėl Ukrainos prezidentui įteikto Baltojo Erelio ordino atėmimo.
Vėliau V. Zelenskis šį apdovanojimą grąžino paštu, pareiškęs, kad nenori kurstyti priešiškumo dėl politinių reitingų.
Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo ypatingu apdovanojimu vis dar yra apdovanoti ir tokie asmenys kaip Rusijos imperatorė Jekaterina II, Italijos diktatorius Benito Mussolini bei buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis.
Antradienį ir trečiadienį Turkijos sostinėje Ankaroje vyko NATO viršūnių susitikimas. Diplomatams didžiausia susitikimo dilema buvo kaip sustabdyti JAV prezidentą Donaldą Trumpą nuo dar vieno konflikto sukėlimo.
Antradienį ir trečiadienį D. Trumpas pradėjo susitikimą viešai parodydamas nepagarbą Europos sąjungininkams.
Susitikimo užkulisiuose D. Trumpas pareiškė, kad nori „nutraukti visą prekybą“ su Ispanija, mat ji skiria per mažai išlaidų gynybai ir atsisako remti karą Irane, šią šalį pavadindamas „siaubingu partneriu“.
Kalbėdamas apie, jo teigimu, JAV nuvylusias šalis jis paminėjo ir Vokietiją.
Vėliau, per baigiamąją spaudos konferenciją, D. Trumpas prakalbo visiškai kitokiu tonu, pareikšdamas, kad viršūnių susitikimas buvo „nepaprastai sėkmingas“ ir girdamas salėje tvyrojusią „nepaprastą meilę“ bei vienybę.
Dar viena pagrindinė tema Ankaroje buvo Rusijos jau penktus metus vykdoma agresija prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį susitiko su D. Trumpu, o pokalbio tonas buvo ganėtinai pozityvus.
D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas gaus licenzijas „Patriot“ oro gynybos sistemų gamybai.
„Mes suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“ sistemas, – trečiadienį V. Zelenskiui sakė Trumpas. – Manau, kad jie galės jas pradėti gaminti labai greitai, kai tik paaiškinsime, kaip tai daryti.“
NATO valstybės Ankaroje taip pat įsipareigojo skirti 70 mlrd. dolerių karinės paramos Ukrainai.