Apie šiuos planus jis per kelis pastarųjų savaičių pokalbius pasakojo „Axios“ žurnalistui Barakui Ravidui.
L. Grahamas buvo vienas įtakingiausių ir energingiausių Vašingtono užsienio politikos veikėjų. Jis dešimtmečius mėgino formuoti JAV vaidmenį pasaulyje ir net paskutinėmis gyvenimo valandomis siekė įgyvendinti vienus didžiausių savo diplomatinių užmojų.
Saudo Arabijos ir Izraelio santykių normalizavimą senatorius laikė svarbiausiu platesnio pokarinio susitarimo Artimuosiuose Rytuose laimėjimu. Jo manymu, toks susitarimas galėtų išlikti ilgiau nei karinė kampanija prieš Iraną ir iš esmės pakeisti visą regioną.
Netikėtai mirė JAV senatorius L. Grahamas: tarnybos gavo pranešimą apie širdies sustojimą
Šiuo klausimu L. Grahamas dirbo ne vienus metus, taip pat ir Joe Bideno administracijos laikais. Jis tikėjo, kad dėl Irano susilpnėjimo atsivėrusi galimybė gali suteikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui retą progą tarpininkauti sudarant istorinį susitarimą.
L. Grahamas planavo intensyvų diplomatinį procesą pradėti po spalį vyksiančių Izraelio rinkimų ir JAV kadencijos vidurio rinkimų. Buvo siekiama susitarimą pasiekti iki sausio, kai prisieks naujos sudėties Kongresas.
Tačiau senatorius manė, kad pirmiausia būtina suvaldyti karą su Iranu, ypač besitęsiančią krizę Hormuzo sąsiauryje. Jis ragino D. Trumpą leisti surengti trumpą ir triuškinamą karinę operaciją sąsiauriui atverti, jeigu diplomatinės pastangos žlugtų.
Susiję straipsniai
L. Grahamas buvo vienas svarbiausių administracijai nepriklausiusių veikėjų, su kuriais D. Trumpas konsultavosi užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais, ypač dėl karo su Iranu. Senatorius taip pat padėjo vadovauti griežtosios linijos patarėjų grupei, kuri rėmė JAV karinę kampaniją ir ragino didinti karinį spaudimą Teheranui.
Gegužės viduryje L. Grahamas pradėjo raginti D. Trumpą Saudo Arabijos ir Izraelio santykių normalizavimą paversti pagrindine platesnio regioninio pokario plano dalimi.
Po savaitės D. Trumpas per konferencinį pokalbį kelių arabų ir musulmoniškų valstybių vadovams pareiškė norintis, kad jie užmegztų santykius su Izraeliu, jeigu pavyktų pasiekti susitarimą dėl karo su Iranu pabaigos.
Didžiausią dėmesį JAV prezidentas skyrė Saudo Arabijai. Šios šalies sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas anksčiau buvo rodęs norą normalizuoti santykius su Izraeliu, tačiau per pastaruosius metus jo entuziazmas sumažėjo.
Saudo Arabijos pareigūnai ir toliau tvirtino, kad bet koks susitarimas privalo numatyti negrįžtamą ir aiškiais terminais apibrėžtą kelią Palestinos valstybės sukūrimo link. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kraštutinių dešiniųjų vyriausybė šią sąlygą atmetė.
Kol kas neaišku, ar po spalio rinkimų susiklosčiusi Izraelio politinė padėtis suteiktų galimybių tokiam žingsniui. Būtent būsimos Izraelio vyriausybės pozicija turėjo tapti viena svarbiausių viso diplomatinio proceso dalių.
Pastarosiomis savaitėmis L. Grahamas pasakojo šią iniciatyvą aptaręs su D. Trumpu ir JAV pasiuntiniais Jaredu Kushneriu bei Steve’u Witkoffu. Pasak senatoriaus, jie susitarė veikti koordinuotai.
L. Grahamas taip pat kalbėjosi su B. Netanyahu patikėtiniu Ronu Dermeriu, Saudo Arabijos ambasadore Vašingtone princese Reema bint Bandar ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru princu Faisalu bin Farhanu. Artimiausiomis savaitėmis senatorius planavo vykti į Saudo Arabiją ir Izraelį, kad įvertintų abiejų šalių pasirengimą atnaujinti derybas.
L. Grahamas teigė, kad atsiradus galimybei intensyvus darbas turėtų prasidėti rugsėjį. Jis siekė, kad pagrindinės susitarimo dalys būtų parengtos iki lapkričio.
Senatoriaus vertinimu, šios pastangos susidūrė su dviem tarpusavyje susijusiais politiniais iššūkiais. Reikėjo užsitikrinti pakankamai balsų Kongrese ir pasiekti, kad Izraelyje būtų suformuota vyriausybė, pasirengusi įvykdyti Saudo Arabijos keliamas sąlygas.
Viena svarbiausių planuojamo susitarimo dalių buvo JAV ir Saudo Arabijos gynybos sutartis, kurios tekstas didžiąja dalimi buvo suderintas dar J. Bideno administracijos laikais. Tokiai sutarčiai būtų reikėję dviejų trečdalių Senato narių paramos.
Atsižvelgdamas į politinę padėtį Vašingtone, L. Grahamas manė, kad po lapkričio kadencijos vidurio rinkimų vyksianti kadenciją baigiančio Kongreso sesija yra vienintelė reali galimybė ratifikuoti sutartį. Norint gauti pakankamai demokratų balsų, susitarime būtų turėjusi būti numatyta reikšminga pažanga Palestinos klausimu.
Tai turėjo apimti Izraelio įsipareigojimą ateityje pritarti Palestinos valstybei ir konkrečius žingsnius šio tikslo link. Dėl to Izraelyje kilo lygiagretus iššūkis – užtikrinti, kad po spalio rinkimų suformuota vyriausybė būtų pasirengusi ir politiškai pajėgi prisiimti tokius įsipareigojimus.
L. Grahamas ketino kartu su D. Trumpu ir jo komanda aiškiai pasakyti B. Netanyahu bei kitiems Izraelio vadovams, kad Vašingtonas tikisi iš būsimos vyriausybės judėjimo šia kryptimi. Senatorius taip pat planavo daryti jai stiprų spaudimą, kad šie žingsniai būtų įgyvendinti.
Šeštadienio vakarą L. Grahamas telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir papasakojo jam apie neseniai įvykusią kelionę į Ukrainą. Senatorius taip pat pristatė sankcijų Rusijai įstatymo projektą, kurį netrukus norėjo pateikti balsavimui Senate.
D. Trumpas informavo L. Grahamą besirengiantis naujiems smūgiams Iranui po dar vienos šios šalies atakos prieš komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje.
Netrukus po šio pokalbio kitas su senatoriumi bendravęs asmuo pasakojo, kad L. Grahamas skundėsi prasta savijauta.
Pašnekovui paraginus nedelsiant kreiptis į medikus, senatorius atsakė tai padarysiantis sekmadienio rytą, po suplanuoto pasirodymo NBC laidoje „Meet the Press“.
Tuomet L. Grahamas dar pajuokavo: „Negaliu dabar mirti. Man dar reikia įvesti sankcijas Rusijai, sutvarkyti Irano reikalus ir normalizuoti Izraelio bei Saudo Arabijos santykius.“