Penktadienį D. Trumpas pasakė 25 minučių kalbą, kurioje teigė, kad rinkimų sistema yra pažeidžiama ir gali būti manipuliuojama ar paveikta užsienio valstybių, tokių kaip Kinija, Iranas ir Rusija.
JAV prezidentas taip pat paskelbė išslaptinantis žvalgybos dokumentus, kuriuose aprašomos užsienio valstybių galimybės „kompromituoti JAV rinkimų infrastruktūrą“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad „Rusija niekada nesikišo į kitų šalių vidaus reikalus.“ „Ir tikimės, kad niekas nebandys kištis į mūsų vidaus reikalus“, – penktadienį per kasdienį spaudos brifingą sakė D. Peskovas.
JAV griežtina taisykles užsienio studentams ir žurnalistams: vizos – tik ribotą laiką
D. Peskovas tvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas remiasi „nepatvirtinta informacija“ iš JAV žvalgybos agentūrų ir tvirtino, esą Amerikos tyrimai dėl tariamo Rusijos kišimosi į rinkimus nenustatė jokių Rusijos padarytų pažeidimų.
Kinija taip pat atmetė D. Trumpo teiginį, kad ji neva įgijo duomenis apie maždaug 220 milijonų Amerikos rinkėjų. Pekinas šiuos kaltinimus pavadino „visiškai išgalvotais ir piktybišku šmeižtu“.
D. Trumpo oponentai teigia, kad ketvirtadienio prezidento kalba yra bandymas sukelti sumaištį prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Susiję straipsniai
Juose respublikonai gali patirti didelių pralaimėjimų dėl karo Irane ir ekonominių problemų, neigiamai veikiančių JAV prezidento populiarumo reitingus.
Rusijos įtaka – didžiausia
Išslaptintuose dokumentuose teigiama, kad artėjant 2020 m. JAV prezidento rinkimams Rusija siekė diskredituoti Joe Bideną ir dar labiau sustiprinti socialinę priešpriešą Amerikoje.
Tuo tarpu pats D. Trumpas, kalbėdamas apie JAV rinkimų sistemos pažeidžiamumą, apie Rusiją beveik neužsiminė.
Tarp D. Trumpo išslaptintų dokumentų yra du JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos memorandumai: vienas parengtas 2020 m. sausį, kitas – 2020 m. rugpjūtį.
Pirmajame memorandume Rusija kartu su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja įvardijama kaip viena iš valstybių, galinčių kompromituoti JAV rinkimų infrastruktūrą.
„Rusija beveik neabejotinai ištyrė rinkimų infrastruktūros pažeidžiamumus per 2016 m. rinkimų ciklą, įgijo prieigą prie su rinkimais susijusių sistemų mažiausiai dviejose valstijose ir pavogė rinkėjų duomenis bent iš vienos valstijos“, – teigiama dokumente.
Antrajame memorandume, parengtame po šešių mėnesių, išsamiau aprašomas Rusijos vaidmuo.
Jame teigiama, kad Rusijos pareigūnai ir Vladimiras Putinas kontroliavo tarpininkų veiklą, skleidžiant teiginius apie tariamą Ukrainos įtaką 2016 m. JAV rinkimams, įskaitant kaltinimus dėl J. Bideno ryšių su Ukrainos bendrove „Burisma“, su kuria buvo susijęs jo sūnus Hunteris Bidenas.
D. Trumpas apie šiuos ryšius ne kartą kalbėjo per savo 2020 m. rinkimų kampaniją.
Dokumente nurodoma, kad su Maskva siejami asmenys šią informaciją platino tarp JAV pareigūnų, pasitelkdami asmeninius kontaktus bei publikacijas internete ir žiniasklaidoje.
Minimos dvi pavardės: Andrijus Derkačas – buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, po Rusijos pradėto karo išvykęs iš Ukrainos, o 2024 m. tapęs Rusijos Federacijos Tarybos nariu, ir Konstantinas Kilimnikas – politinis konsultantas, dirbęs su D. Trumpo aplinka.
Abu šiuos asmenis JAV yra paskelbusios ieškomais.
„Šie asmenys susimokė, kad artėjant rinkimams sustiprintų savo veiklą ir pačiame 2020 m. prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje sukeltų didelio masto korupcijos skandalą. Jų tikslas buvo užtikrinti (J. Bideno – red. past.) pralaimėjimą ir (D. Trumpo – red. past.) pergalę“, – teigiama dokumente.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Rusija pasitelkė valstybines žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, siekdama diskredituoti J. Bideną bei kurstyti visuomenės susiskaldymą JAV.
Teigiama, kad šie naratyvai daugiausia buvo palankūs D. Trumpui, nors kai kuriais atvejais kritikuota ir jo administracija.
Be to, dokumente teigiama, kad Rusijos „trolių fabrikas“, Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) pradėjo samdyti autorius iš JAV ir kitų šalių, kad šie kurtų „antiamerikietišką“ bei JAV auditorijai skirtą turinį anglų kalba naujienų platformose.
Dokumento autoriai taip pat praneša apie vykdytus valdžios institucijų interneto svetainių pažeidžiamumų tyrimus, kurių tikslai liko neaiškūs.
Ataskaitoje pateikiama ir lentelė, kurioje lyginamos Rusijos, Kinijos ir Irano vykdytos veiklos. Joje teigiama, kad Rusija skelbė pranešimus spaudai, publikavo turinį valstybinėje žiniasklaidoje, platino slaptas žinutes socialiniuose tinkluose ir slapta darė įtaką politikams.
Rusija taip pat naudojo žvalgybos informaciją, siekdama pakenkti politikams, veikė rinkimų procesus, darė įtaką teisėsaugos institucijų veiklai, reagavo į JAV taikytas atsakomąsias priemones.
Iš lentelės matyti, kad Rusijos pastangos daryti įtaką rinkimams buvo įvairesnės nei Kinijos ar Irano.
Nepaisant to, savo kalboje apie JAV rinkimų sistemos pažeidžiamumą, kurios proga ir buvo paskelbti šie dokumentai, D. Trumpas Rusiją minėjo tik epizodiškai, daugiausia dėmesio skirdamas Kinijos veiksmams.