Kadangi rinkimų kampanijoje nėra aiškaus favorito ir sunku įžiebti tikrą entuziazmą, kandidatai 90 minučių atsakinės į diplomatų, JT darbuotojų ir pilietinės visuomenės atstovų klausimus renginyje, kuris prasidės 17.00 val. (21.00 val. Grinvičo laiku) ir bus transliuojamas per „Bloomberg“.
Čilės atstovė Michelle Bachelet, Maria Fernanda Espinosa iš Ekvadoro, argentinietis Rafaelis Grossi, Rebeca Grynspan iš Kosta Rikos, Carolyn Rodrigues-Birkett iš Gajanos ir Macky Sallas iš Senegalo – visi jie pretenduoja į kadenciją baigiančio generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso vietą.
„Šie Jungtinių Tautų vieši debatai... suteiks retą galimybę susipažinti su kandidatų, siekiančių užimti vienas svarbiausių pareigybių pasaulyje, idėjomis, prioritetais ir lyderystės vizija“, – sakė Generalinės Asamblėjos pirmininkė Annalena Baerbock.
JAV prezidentas grasina, kad rugsėjį sustos valdžios darbas: „Aš tai vadinu 1929-aisiais“
„Vis labiau susiskaldžiusiame pasaulyje Jungtinėms Tautoms reikia ne tik išskirtinio vyriausiojo administratoriaus, kuris pritaikytų organizaciją prie 21 amžiaus reikalavimų, bet ir lyderystės bei principingumo žmogaus, kuris būtų pasiryžęs ginti JT chartiją bei visus tris jos ramsčius“, – pridūrė ji.
JT susiduria su gilia finansine ir pasitikėjimo krize, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kaltina organizaciją beatodairišku išlaidavimu, pernelyg dideliu veiklos susmulkėjimu ir patenkinamų rezultatų nebuvimu.
Todėl JAV reikalauja grįžti prie pagrindinių organizacijos tikslų – taikos ir saugumo, o kitos valstybės pabrėžia, kad kiti du ramsčiai – žmogaus teisės ir vystymasis – yra lygiai taip pat svarbūs.
Susiję straipsniai
Bijo suklysti
Šiame kontekste „rinkimai iš tiesų atrodo truputį vangūs“, palyginti su gyvesne 2016 m. kampanija, kurioje buvo „daugiau kandidatų ir daug intrigų“, kol galiausiai buvo išrinktas A. Guterresas, AFP sakė „International Crisis Group“ analitikas Richardas Gowanas.
„Šįkart visi sutinka, kad šios varžybos yra nepaprastai svarbios JT ateičiai, tačiau pati kova vyksta gana atsargiai, – pridūrė jis. – Susidaro įspūdis, kad kandidatai stengiasi nesuklysti ir neįžeisti JAV bei kitų veto teisę turinčių valstybių.“
Kandidatams jau teko po tris valandas atsakinėti į klausimus, kuriuos jiems pateikė 193 JT valstybių narių atstovai.
Dauguma jų pabrėžė būtinybę tęsti organizacijos vykdomas reformas, siekiant padidinti jos efektyvumą, taip pat generalinio sekretoriaus aktyvesnio dalyvavimo taikos pastangose visame pasaulyje svarbą.
Liepos 30 d. 15 Saugumo Tarybos narių turi surengti pirmąjį uždarą, anoniminį balsavimą dėl savo preferencijų kandidatų atžvilgiu.
Po šio pirmojo „bandomojo balsavimo“ vyks dar neapibrėžtas skaičius panašių balsavimų, kol vienas kandidatas užsitikrins reikiamus devynis balsus be veto iš bet kurios nuolatinės Saugumo Tarybos šalies narės.
Tada išrinkto kandidato pavardė bus perduota Generalinei Asamblėjai, kad jis būtų oficialiai paskirtas į šias pareigas. Jis ar ji pradės eiti pareigas 2027 m. sausio 1 d.
Keletas AFP apklaustų diplomatų atsargiai vertino rinkimų baigtį, teigdami, kad daugelis sostinių dar nėra apsisprendusios.
„Matau, kad Grossi tebėra dažniausiai minimas favoritas, tačiau jis dar nėra užsitikrinęs pergalės. Kiti kandidatai, tokie kaip Grynspan ir Rodrigues-Birkett, taip pat turi nemažai rėmėjų“, – sakė R. Gowanas, pažymėdamas, kad vis dar gali iškilti netikėtas kandidatas.
JT koridoriuose ir žiniasklaidoje vis dar sklando daug pavardžių, ypač FIFA prezidento Gianni Infantino, kurį, kaip praneša „New York Post“, D. Trumpas norėtų matyti prie JT vairo.
Pagal geografinės rotacijos tradiciją, kurios ne visada laikomasi, šįkart į šį postą pretenduoja Lotynų Amerika.
Daugelis valstybių taip pat ragina į šias pareigas pirmą kartą paskirti moterį.