Tikslus skaičius esą dar nežinomas. PiS iki šiol turėjo 186 parlamentarus ir sudarė didžiausią frakciją Lenkijos parlamente.
Konfliktas kilo dėl būsimos partijos krypties.
77-erių J. Kaczynskis kovo mėnesį kandidatu į premjero postą 2027 m. vyksiančiuose parlamento rinkimuose pasirinko dešinįjį griežto kurso šalininką Przemyslawą Czarneką. Šis žingsnis rodo, kad J. Kaczynskis siekia pritraukti radikalių dešiniųjų partijų rinkėjus.
Kyjivo ir Varšuvos konfliktas aštrėja: buvęs premjeras tai laiko antausiu Lenkijai
Tai nepatiko ekonomikos liberalzimo šalininkui, partijos vicepirmininkui M. Morawieckiui. Pavasarį jis kartu su kitais nuosaikiais PiS atstovais įkūrė asociaciją „Plėtra Plius“. PiS vėl turi tapti didele centro dešinės partija, reikalavo jis.
J. Kaczynskiui „Plėtra plius“ buvo lyg krislas akyje. Jis ultimatyviai pareikalavo išformuoti grupę ir norėjo, kad visi nariai iki ketvirtadienio pasirašytų solidarumo deklaraciją. M. Morawieckis nesutiko vykdyti nė vieno šių reikalavimų. Kriziniai pokalbiai ketvirtadienį baigėsi be rezultatų.
Susiję straipsniai
PiS valdė Lenkiją nuo 2015 iki 2023 m. Per šį laikotarpį ji smarkiai pertvarkė teismų sistemą, o tai, be kita ko, sukėlė konfliktą su Europos Komisija. 2023 m. spalio mėn. PiS pralaimėjo parlamento rinkimus ir nuo tada yra didžiausia šalies opozicinė partija.