Pakaitinis atstovas Generalinėje Asamblėjoje, aukšto rango JAV delegacijos pareigūnas Danas Negrea sukritikavo Paryžiaus „nenuoširdų pozavimą“.
„Ši taryba turi narę, kuri dėsis esanti morališkai pasipiktinusi ir apsimes, jog mums visiems pamokslauja visomis temomis, nesvarbu, ar tai būtų konfliktas, kurį šiandien ir vėl aptariame, ar temos, nesusijusios su tarptautine taika ir saugumu, tokios kaip žmogaus teisės“, – sakė D. Negrea.
„Todėl išėjome per Prancūzijos intervenciją“ posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama karui Ukrainoje, nurodė jis.
Popiežiaus signalas JAV ir ES: Leonas XIV lankėsi Lampedūzoje
Toks pasitraukimas iš Saugumo Tarybos – aukščiausio JT sprendimų priėmimo organo, kuriame tiek Prancūzija, tiek JAV yra veto teisę turinčios nuolatinės narės – yra labai retas.
Penktadienį Jungtinės Valstijos ir dar devynios šalys Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš Volkerio Turko kadencijos JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigose pratęsimą. JAV, be kita ko, papildė Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Nikaragvos gretas.
Susiję straipsniai
„JAV anksčiau buvo žmogaus teisių švyturys. Dabar jau nebe“, – po penktadienį vykusio balsavimo anglų kalba paskelbė Prancūzijos misija Jungtinėse Tautose Ženevoje.
„Šiandien jos stovi šalia Šiaurės Korėjos, Nikaragvos, Malio ir Rusijos, izoliuotos. Pasaulis jų nebeklauso“, – pridūrė misija.
D. Negrea pirmadienį pareiškė: „Primenu jiems, kad Jungtinės Valstijos tebėra laisvės švyturys pasaulyje. Todėl neklausysime jų politizuotų kalbų.“
Prancūzijos ambasadorius Jerome‘as Bonnafont sureagavo į JAV išėjimą ir pažymėjo: „Šiais metais minime 250-ąsias Jungtinių Valstijų metines. Visi žinome, kokį vaidmenį šiame procese atliko Prancūzija.“
Jis sakė, kad Prancūzija JT Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje siekia „išsaugoti šią instituciją, jos nepriklausomybę ir jos gebėjimą veikti tarnaujant Chartijai, žmogaus teisėms ir taikai“.