Ekspertai teigia, kad tam neabejotinai įtakos turi dezinformacija, įskaitant tiesiogines Maskvos pastangas dar labiau supriešinti abi kaimynines valstybes.
Tačiau tai – tik dalis problemos. Ukrainiečių pabėgėliai atsidūrė diplomatinių ginčų tarp Kyjivo ir Varšuvos, istorinių nuoskaudų bei vidaus politikos Lenkijoje kryžkelėje.
Pavyzdžiui, sekmadienį Vroclave trys vyrai fiziškai užpuolė ukrainiečių porą. Policija nustatė, kad tai buvo išpuolis dėl nukentėjusiųjų tautybės.
Cinizmo viršūnė: Rusija pareikalavo, kad Europa atlygintų dėl karo Ukrainoje patirtą žalą
Keliomis savaitėmis anksčiau Bielsko-Bialoje 54 metų vyras įžeidinėjo grupę ukrainiečių, tarp jų – dvi vienuolikmetes mergaites. Viena jų incidentą nufilmavo telefonu.
Liepos 3 d. Poznanėje du su Lenkijos kraštutiniais dešiniaisiais siejami vyrai, tarp jų – buvęs kariškis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai, atėjo į ukrainietės, teikiančios teisinę pagalbą ukrainiečiams, biurą. Jie reikalavo būti įleisti ir klausė jos, ar ji „palaiko Stepaną Banderą“.
Skaičiai rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai.
Susiję straipsniai
Kaip praneša laikraštis „Rzeczpospolita“, pirmąjį 2026 m. pusmetį Lenkijos policija gavo 180 pranešimų apie neapykantos nusikaltimus prieš ukrainiečius – daugiau kaip 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Ši nerimą kelianti statistika pasirodė tuo metu, kai Lenkijos ir Ukrainos santykiai pasiekė žemiausią tašką po to, kai Ukraina vienam savo kariniam daliniui suteikė Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardą.
Ukrainoje UPA laikoma pasipriešinimo sovietų valdžiai judėjimu, tačiau Lenkijoje ji pirmiausia siejama su Voluinės žudynėmis – masinėmis lenkų žudynėmis dabartinės Vakarų Ukrainos teritorijoje.
Šis sprendimas sukėlė didelį pasipiktinimą Lenkijos visuomenėje ir paskatino Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą.
Remiantis birželį atlikta apklausa, daugiau nei pusė lenkų teigė, kad jų požiūris į Ukrainą ir ukrainiečius pablogėjo dėl ginčo, kilusio dėl UPA pavadinimo.
Kita apklausa parodė, kad pirmą kartą nuo tokių tyrimų pradžios 2014 m. dauguma lenkų nepritaria ukrainiečių pabėgėlių priėmimui.
Šiuo metu Lenkijoje gyvena daugiau kaip 900 tūkst. žmonių, pabėgusių nuo Rusijos plataus masto invazijos. Tai antra pagal dydį ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Europos Sąjungoje ir didžiausia tautinė mažuma Lenkijoje.
Tačiau ši mažuma vis dažniau tampa neapykantos kalbos ir dezinformacijos internete taikiniu.
Kremliaus vaidmuo
Nuo praėjusių metų Lenkijos faktų tikrintojai fiksuoja reikšmingą prieš Ukrainą ir ukrainiečių pabėgėlius nukreiptos dezinformacijos augimą. Pagrindinės jos temos – neva ukrainiečių padaryti nusikaltimai.
„Labai dažnai bet koks pranešimas apie smurtinį nusikaltimą socialiniuose tinkluose pateikiamas taip, tarsi kaltininkas būtų ukrainietis, nepriklausomai nuo to, ar tai tiesa“, – leidiniui „Kyiv Independent“ teigė organizacijos „FakeNews.pl“ atstovas Pawelas Cymboras.
„Dėl to atsiranda daugybė melagingų naujienų, kuriose nepagrįstai kaltinami Ukrainos piliečiai“, – pridūrė jis.
Vienas pastaraisiais mėnesiais išplitusių melagingų teiginių skelbė, kad „ukrainiečių pora“ padegė gyvenamųjų namų kompleksą Varšuvos priemiestyje Ząbkose praėjusių metų liepą, nors tyrėjai nustatė, jog gaisras nebuvo sukeltas tyčia.
Net ir išpuoliai prieš ukrainiečius Lenkijoje iškraipomi taip, kad kaltė būtų suversta aukoms.
Kai kurios socialinių tinklų paskyros tvirtino, jog ukrainiečiai, kuriuos Bielsko-Bialoje užgauliojo 54 metų lenkas, patys išprovokavo konfliktą, nors vaizdo įrašas rodo priešingai.
Kitas socialiniuose tinkluose išplitęs melagingas pasakojimas skelbė, kad ukrainietė pabėgėlė nužudė lenką, kuris ją trejus metus buvo priglaudęs. Faktų tikrinimo organizacija „Demagog.pl“ nustatė, kad ši istorija buvo visiškai išgalvota.
Rusijai neabejotinai būtų naudinga dar labiau supriešinti Ukrainą ir jos sąjungininkus, o bent dalis tokių veiklų turi rusiškų pėdsakų.
Daugelį tokių istorijų faktų tikrintojai susiejo su Vietname veikiančiomis internetinio turinio „fermomis“, kurios uždirba iš melagingų naujienų reklamos.
Rusiškų pėdsakų aptikta ir keliuose vaizdo įrašuose, platintuose Rusijos „Telegram“ kanaluose. Juose tariami „Ukrainos patriotai“ mindžiojo Lenkijos vėliavas.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras šį veiksmą pavadino „Rusijos žvalgybos tarnybų provokacija“.
Tuo tarpu Lenkijos valstybinio Mokslinių ir akademinių kompiuterių tinklo (NASK) Dezinformacijos analizės centras nustatė, kad vietiniai prorusiškos propagandos kanalai aktyviai išnaudoja tikrus incidentus, susijusius su Ukrainos piliečiais.
Paradoksalu, tačiau tokie incidentai dažnai susiję su ukrainiečiais, kurie, kaip įtariama, buvo užverbuoti pačios Rusijos provokacijoms rengti.
Lodzės universiteto kibernetinio saugumo ir dezinformacijos tyrėjo Andrzejaus Kozłowskio teigimu, „akivaizdu, kad rusai vienaip ar kitaip arba įkvepia, arba patys organizuoja tokias dezinformacijos operacijas“.
Tačiau, jo nuomone, beveik neįmanoma aiškiai atskirti vietinių ir užsienio veikėjų skleidžiamos dezinformacijos bei įvertinti tikrąjį Rusijos įsitraukimo mastą.
Lenkijos dezinformacijos paskyros gali tiesiog perimti turinį iš rusiškų „Telegram“ kanalų savo tikslams, arba Maskvos propaganda gali naudotis „lenkiškais marionetiniais veikėjais“.
Keičiasi visuomenės nuotaikos
Nors Rusijos dezinformacija kursto įtampą, jos negalima laikyti vienintele priežastimi.
Pradinis solidarumas su Ukraina, kilęs 2022 m., palaipsniui atvėso ir užleido vietą nepasitenkinimui, prekybos ginčams bei istoriniams nesutarimams.
Skeptiškas požiūris į Ukrainą tampa vis naudingesniu įrankiu Lenkijos politikoje.
Juo naudojosi Karolio Nawrockio rėmėjai, mobilizuodami rinkėjus 2025 m. prezidento rinkimuose, o ekspertai prognozuoja, kad panaši strategija bus taikoma ir kitų metų parlamento rinkimuose – tiek dešiniųjų, tiek kraštutinių dešiniųjų partijų.
2026 m. birželį Lenkijos nevyriausybinė organizacija „Instytut Krytyki Politycznej“ paskelbė ataskaitą „Mes nesame namuose: Ukrainiečių migrantai ir pabėgėliai apie santykius su lenkais“.
Joje patvirtinama, kad Ukrainos piliečiai Lenkijoje vis dažniau susiduria su diskriminacija ir žodiniais išpuoliais dėl savo tautybės. Kai kurie iš 25 apklaustųjų nurodė, kad lūžio tašku tapo 2025 m. prezidento rinkimai.
Tai reiškia, kad pagrindinė problema yra ne vien augančios antiukrainietiškos nuotaikos, bet ir tai, kad viešos jų apraiškos tampa vis labiau priimtinos.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ informaciją.