„Politico“ teigimu, už garsiai skelbtos Rusijos diplomatinės pergalės slypi Maskvos tyliai padaryta nuolaida, sukėlusi vidaus politinį skandalą ir kaltinimus išdavyste.
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) neseniai preliminariai atvėrė Rusijai kelią grįžti į žaidynes, atkūręs anksčiau suspenduoto Rusijos olimpinio komiteto statusą. Netrukus Ukrainos nacionalinis olimpinis komitetas pateikė apeliaciją Lozanoje veikiančiam Sporto arbitražo teismui, tikėdamasis panaikinti šį sprendimą, nes jis esą „prieštarauja Olimpinės chartijos nuostatoms“.
Kol Rusija garsiai skelbė apie didelę diplomatinę pergalę, o IOC dėl savo sprendimo sulaukė tarptautinio pasipiktinimo, kur kas mažiau dėmesio buvo skirta tam, su kuo Maskva tyliai sutiko mainais į šį laimėjimą. Politico vertinimu, Rusija tyliai atsisakė dalies to, ką pati vadina savo „suverenia teritorija“.
A. Valionis apie incidentą prie Lenkijos sienos: „Klausimas – eskaluoti ar neeskaluoti“
IOC pozicijos pasikeitimą lėmė patvirtinimas, kad Rusijos olimpinis komitetas „tarp savo narių nebeturi jokių regioninių sporto organizacijų teritorijose, priklausančiose Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto jurisdikcijai“. Kalbama apie Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus.
Sulaukė rusų pykčio
Šios keturios teritorijos tapo viena pagrindinių kliūčių siekiant užbaigti karą nuo tada, kai Rusija 2022 metais dalį jų aneksavo pažeisdama tarptautinę teisę. Pasaulinėje arenoje padaryta nuolaida dabar Rusijoje virto vidaus politiniu skandalu.
Sprendimą kritikuoja įtakingi šalies karo šalininkai, jame įžvelgiantys Kremliaus teritorinių pretenzijų išdavystę.
Susiję straipsniai
„Rusijos olimpinis komitetas atsisakė dalies šalies teritorijos vien tam, kad galėtų prabangiai pasilinksminti olimpinėse žaidynėse“, – rašė žinomas prokarinis žurnalistas Dmitrijus Stešinas, tapęs tik vienu iš daugelio nepatenkintų balsų.
Politico pažymi, kad tai nėra pirmas kartas, kai Kremliaus tarptautinės sporto ambicijos susiduria su įtakingų karo tinklaraštininkų pasipriešinimu. Rusijos bandymai siųsti savo sportininkus į 2024 metų olimpines žaidynes neutraliu statusu, kurį IOC nustatė po 2023 metų, taip pat sukėlė plačią neigiamą reakciją.
Tuomet prokariniai komentatoriai kaltino valdžią „nacionalinių interesų išdavyste“. Vis dėlto Maskva jau kelis dešimtmečius sportą laiko vienu svarbiausių valstybės prestižo ir „minkštosios galios“ įrankių, todėl visiškas Rusijos sugrįžimas į tarptautines varžybas tapo svarbiu politiniu prioritetu.
Tai pabrėžė buvęs Ukrainos graikų-romėnų imtynių čempionas Fevzi Mamutovas, kuris išvyko iš Krymo po jo aneksijos 2014 metais.
„Nuo Sovietų Sąjungos sporto laimėjimų laikų medaliai, vėliavos ir himnai yra tvirtai integruoti į Rusijos valstybinę propagandą“, – sakė F. Mamutovas.
Tačiau norėdama dalyvauti olimpinėse žaidynėse Rusija turi ieškoti kompromisų su tarptautinėmis organizacijomis. Tuo pat metu valstybinė propaganda išaugino vis daugiau ultrapatriotinių nuomonės formuotojų, tapusių „režimo patriotinės infrastruktūros dalimi“ ir netoleruojančių tokių nuolaidų.
„Štai kaip gali atrodyti sabotažas ir ardomoji veikla valstybiniu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į dabartines aplinkybes: mūsų vadovo ir jo atstovo spaudai pareiškimą, dvi dienas iš eilės degantį Kyjivą ir virš Omsko skraidančius priešo dronus“, – rašė populiarus prokarinis rusų „Telegram“ kanalas „InfoWar“.
Kanalo autoriai šį sprendimą pavadino bendradarbiavimo su priešu ir antivalstybinės ardomosios veiklos aktu. „Tai ne Rusijos olimpinis komitetas, o Išdavikų komitetas“, – skelbta įraše.
„Kieno Krymas?“
Ypač daug kritikos sulaukė Rusijos sporto ministras Michailas Degtiariovas, vadovavęs deryboms su IOC. Daugelis jį kaltino „diplomatine nesėkme“.
„Vadinasi, Rusijos olimpinis komitetas raštu patvirtino atsisakantis remti sportą Donecke, Luhanske ir Kryme? Kokia tuomet plačiai išreklamuotos draugo M. Degtiariovo „pergalės“ prasmė?“ – savo „Telegram“ kanale klausė karo tinklaraštininkas Dmitrijus Konanychinas.
Netrukus D. Konanychino buvo paklausta: „Kieno Krymas?“ Šis klausimas tapo dar vienu ženklu, kad olimpinis susitarimas palietė Rusijos propagandai itin jautrią temą.
Praėjusią savaitę M. Degtiariovas sureagavo į nepasitenkinimo bangą ir pareiškė, kad Rusijos olimpinis komitetas dar 2024 metais panaikino visas regionines olimpines tarybas, todėl iš esmės niekas nepasikeitė. Tačiau neigiama reakcija rodo priešingai ir atspindi simbolinę okupuotų teritorijų svarbą Rusijos karo naratyvui, rašo Politico žurnalistai.
„Žmonės, gyvenantys Luhanske ir Donecke, Chersone ir Zaporižioje, tampa mūsų piliečiais. Visam laikui. Ir Rusija jų neišduos“, – per 2022 metais surengtą spaudos konferenciją, skirtą šių teritorijų aneksijai, pareiškė V. Putinas.
Kai kurių Rusijos karo šalininkų vertinimu, būtent tokia išdavyste ir tapo V. Putino olimpinis sandoris.