Naujienų agentūra AFP apžvelgia, kas apie šią krizę iki šiol žinoma.
Kiek migrantų buvo atvykę?
Seutos prezidentas Juanas Jesusas Vivasas teigė, kad per mažiau nei tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio – į eksklavo teritoriją, kurio gyventojų skaičius siekia vos 84 tūkst., atvyko maždaug 60 tūkst. migrantų. Ispanijos vidaus reikalų ministerija pateikė 50 tūkst. žmonių skaičių.
Susiję straipsniai
Iki vėlyvo šeštadienio ryto „beveik visi“ buvo išvykę, o padėtis teritorijoje praktiškai sugrįžo į įprastą, teigė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande Marlaska.
Ministras teigė, kad bandydami pasiekti Seutą žuvo mažiausiai 67 žmonės.
Migrantų antplūdžio mastas buvo kur kas didesnis nei per paskutinį panašų incidentą 2021 m. gegužę, kai per dvi dienas iš Maroko į Seutą perėjo apie 12 tūkst. žmonių.
Ką darė Marokas?
Pasak Šiaurės Afrikos migracijos klausimais rašančio Ispanijos žurnalisto Ignacio Cembrero, panašu, kad Maroko saugumo pajėgos nuo trečiadienio „sėdėjo rankas sudėjusios“.
„Norint pasiekti Seutos ir Maroko sieną žymintį bangolaužį, (būtų susiduriama su – ELTA) policijos ir pagalbinių pajėgų kordonais, ir akivaizdu, kad (migrantams – ELTA) buvo leista praeiti“, – sakė jis.
Kodėl krizė įvyko dabar?
Nebuvo aišku, kodėl ši staigi krizė įvyko būtent dabar.
Viena iš galimų priežasčių galėtų būti Ispanijos Aukščiausiojo Teismo liepos 8 d. sprendimas, kad jūra atvykę migrantai neturėtų būti grąžinami taip greitai kaip kiti.
„Be abejo, liepos 8 d. sprendimas (...) turėjo įtakos. Tačiau tai nepaaiškina tokio mobilizacijos masto“, – tikino I. Cembrero.
Kiti spėja, kad tam galėjo turėti įtakos Ispanijos vyriausybės palyginti lanksti migracijos politika.
Marokas išnaudoja imigraciją kaip derybinį svertą?
Kai kurie analitikai teigia, kad Marokas naudoja migracijos klausimą kaip diplomatinio spaudimo priemonę.
Marokas nuo savo nepriklausomybės paskelbimo 1956 m. reikalauja suvereniteto Seutos ir Melilijos atžvilgiu. Ispanija bet kokias derybas dėl dabartinės situacijos keitimo kategoriškai atmeta.
I. Cembrero tikino, kad Marokas įžvelgė progą priversti Ispaniją derėtis.
Ar migrantai gali keliauti į kitas ES šalis?
Negali. Ispanijos pareigūnai pabrėžė, kad pagal Šengeno erdvės taisykles Seutoje ir kitame eksklave Melilijoje galioja specialios procedūros, pagal kurias taikoma sienų kontrolė visiems, lipantiems į oro ar jūrų transportą, vykstantį į žemyninę Europą.
Neteisėtas atvykimas į Seutą nesuteikia teisės pasilikti Ispanijoje, keliauti į žemyninę dalį ar laisvai judėti po Europą, teigė jie.
Nė vienas iš neteisėtai į Seutą atvykusių asmenų iš miesto į Europos žemyninę dalį neišvyko, be to, jie to ir negalėtų padaryti, teigė pareigūnai.
Kaip reagavo Europos politikai?
Nepaisant esamų kliūčių migrantams vykti į žemyninę Europą, Italija penktadienį paskelbė laikinai sustabdanti Šengeno taisyklių, leidžiančių keliauti be sienų su Ispanija, taikymą.
Šį sprendimą griežtai sukritikavo Madridas, o jo praktinis poveikis lieka neaiškus, nes Italija ir Ispanija neturi bendros sienos. AFP apklausti teisės ekspertai teigė, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą Romos dešiniųjų vyriausybės žingsnis yra neįgyvendinamas.
Prancūzija ir Didžioji Britanija išreiškė solidarumą su Ispanija.
Tačiau Prancūzija taip pat paskelbė penkis kartus padidinsianti policijos pareigūnų skaičių pasienyje su Ispanija.
Portugalija taip pat pareiškė sugriežtinsianti kontrolę ties savo pietinėmis sausumos ir jūrų sienomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris imigracijos ribojimo politiką pavertė pagrindiniu savo antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose akcentu, penktadienį migrantų antplūdį į Seutą vadino „katastrofa“ ir „invazija“.
Jis bandė tai susieti su lapkričio mėnesį vyksiančiais kadencijos vidurio rinkimais.
„Tas pats nutiks ir mums, jei respublikonai nebus išrinkti, tik bus dar blogiau, daug didesniu mastu“, – aiškino JAV prezidentas.