Per bandymus pasiekti Seutą žuvo mažiausiai 72 žmonės. Jų kūnai buvo rasti jūroje šalia paliktų gelbėjimosi ratų ir plaukmenų. BBC rašo, kad šios savaitės įvykiai dar kartą išryškino gilų Europos susiskaldymą migracijos klausimu.
Taip pat keliami klausimai, kas iš tiesų paskatino staigų migrantų antplūdį – socialiniuose tinkluose išplitusios žinutės apie neva lengvą patekimą į Europą ar labiau organizuoti veiksmai.
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas griežtai sukritikavo kai kurias Europos Sąjungos valstybes dėl reakcijos į krizę. Jo teigimu, dalis politikų pasirinko ne solidarumą, o politinius išpuolius prieš Madridą.
Susiję straipsniai
Daugiausia kritikos sulaukė Italijos premjerė Giorgia Meloni. Jos partija „Fratelli d’Italia“ socialiniuose tinkluose platino vaizdus iš Seutos gatvių, kuriuose matyti bėgantys migrantai. Prie įrašų buvo skelbiama:
„Štai toks yra Sanchezo modelis, kurį taip mėgsta Italijos kairieji.“ Vėliau G. Meloni paskelbė laikinai stabdanti Šengeno susitarimo taikymą Ispanijai, argumentuodama tai saugumo grėsme.
Madridas tokią reakciją sutiko itin priešiškai. Ispanija pabrėžia, kad Seuta nėra Šengeno erdvės dalis, todėl migrantai negalėjo nekontroliuojamai patekti į žemyninę Europą.
BBC pažymi, kad G. Meloni sprendimas susijęs ir su vidaus politika. Kitais metais Italijoje vyks rinkimai, o jos koalicija praranda palaikymą antiimigracinei politinei jėgai. Vis dėlto Italija nėra vienintelė šalis, kritikuojanti Ispanijos migracijos politiką.
Beveik dvi dešimtys ES valstybių palaikė iniciatyvą rengti skubų vidaus reikalų ministrų susitikimą ir paragino naikinti vadinamuosius „traukos veiksnius“, skatinančius migraciją į Europą. Pirmiausia omenyje turimas Ispanijos sprendimas suteikti galimybę šimtams tūkstančių nelegalių migrantų legalizuoti savo statusą bei gauti leidimus dirbti ir gyventi šalyje.
Tuo metu pats P. Sanchezas dėl krizės iš dalies kaltina neseniai priimtą Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad jūra į šalį patekę migrantai negali būti automatiškai grąžinami. Pasak jo, ši informacija socialiniuose tinkluose buvo pateikta kaip ženklas, jog „Ispanija atvira“.
Migrantai žurnalistams rodė internete plitusius vaizdo įrašus, kuriuose žmonės ragino vykti į Seutą ir šokti į jūrą. Kai kuriuose įrašuose matyti žmonės su hidrokostiumais ir plaukmenimis arba jau plaukiantys link Ispanijos teritorijos.
BBC nurodo, kad dalis tokių paskyrų socialiniuose tinkluose buvo sukurtos vos prieš kelias savaites, tačiau surinko dešimtis tūkstančių reakcijų. Tačiau dauguma pažadų migrantams nepasitvirtino. Pasiekę Seutą jie nerado nei pastogės, nei maisto, nei galimybės tęsti kelionę į Europą, todėl daugelis netrukus grįžo į Maroką.
BBC taip pat pažymi ar migrantų srautai nebuvo išnaudoti politiniams tikslams, kaip anksčiau buvo kalbama apie situaciją prie Baltarusijos sienos. Tuo metu Marokas dėl krizės kaltina „nusikalstamas organizacijas“, nors, kaip pažymi BBC, šalies pasienio pareigūnai greičiausiai matė prie sienos besiburiančias minias.
Šiuo metu Ispanija stiprina Seutos apsaugą – pasienio užtvara bus pratęsta į jūrą, o pakrantėje patruliuos papildomos pajėgos. Kitą savaitę ES vidaus reikalų ministrai aptars galimus veiksmus stiprinant išorės sienų apsaugą.