Rusijos elitas praranda kantrybę: tarp propagandistų – panika (3)

Pranešama, kad įtakingi Putino vidinio rato nariai pradėjo perkelti finansinį turtą į užsienį, o Kremliaus vienybė ima byrėti, sukeldama baimę dėl galimo maišto.

62 metų didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ vadovas ir buvęs vienas svarbiausių V. Putino komandos narių Germanas Grefas esą pareikalavo nutraukti stringantį karą Ukrainoje, kaltindamas Kremlių sąmoningai žlugdant ekonomiką, kad būtų išvengta politiškai žeminančio taikos susitarimo.

Po kelių savaičių milijardierius Andrejus Melničenka, vienas ryškiausių Rusijos trąšų pramonės oligarchų, viešai paragino Vakarus suteikti ekonominę paramą, netiesiogiai sukritikuodamas V. Putino vienvaldišką valdymą.

Analitikai pažymi, kad vieši tokio lygio Rusijos pareigūnų pareiškimai yra beveik beprecedenčiai.

Didėjantį nepasitenkinimą daugiausia skatina siekis apsaugoti savo finansinius interesus po ilgalaikės Ukrainos bepiločių orlaivių atakų kampanijos, kuri smarkiai apgadino Rusijos naftos infrastruktūrą ir didžiausią elektroninės prekybos platformą „Wildberries“, sukeldama rimtų prekybos sutrikimų ir degalų trūkumą.

Pasak Ukrainos karo analitiko Jasono Smarto, turtingiausi Rusijos žmonės per pastaruosius metus į užsienį perkėlė dešimtis milijardų dolerių.

„Jie supranta, kad Putino režimas yra labai nestabilus. Šiuo metu yra didelė tikimybė, kad jis žlugs“, – leidiniui „The Sun“ sakė J. Smartas. Jis pridūrė, kad įvairios Rusijos elito grupuotės jau ruošiasi laikotarpiui po V. Putino valdžios.

„Tai taip pat reiškia, kad yra didelė smurto tikimybė“, – dėstė jis.

Reaguodama į augantį nestabilumą, Rusijos valdžia gerokai sustiprino apsaugą aplink pagrindinę V. Putino karo laikotarpio rezidenciją – Valdajaus tvirtovę. Joje dislokuotos 27 modernios oro gynybos sistemos.

Be to, 400 tūkst. karių turinti Nacionalinė gvardija, kuri yra tiesiogiai pavaldi V. Putinui, o ne Gynybos ministerijai, buvo papildomai apginkluota sunkiaisiais ginklais, įskaitant tankų dalinius.

Analitikų vertinimu, tai daroma rengiantis galimiems vidaus neramumams ar maištui numalšinti.

Vidaus nesutarimai sutampa ir su vis didesniu tradicinių Rusijos sąjungininkų spaudimu.

Per neseniai Omske vykusį susitikimą Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas pareiškė V. Putinui, kad atėjo metas „įšaldyti“ konfliktą Ukrainoje. Jo teigimu, karo tikslas jau nebėra aiškus, todėl reikėtų grįžti prie derybų pagal anksčiau Stambule svarstytą formulę.

Buvęs Jungtinės Karalystės gynybos atašė Rusijoje Johnas Foremanas šį pareiškimą įvertino kaip perspėjimą V. Putinui, kad Kazachstanas neleis savęs spausti.

Tai ypač aktualu po to, kai Ukrainos smūgiai Juodosios jūros naftos terminalui privertė Kazachstaną daugiau nei perpus sumažinti gavybą pagrindiniame šalies naftos telkinyje.

Didėjantis nerimas pasiekė ir Rusijos valstybinę žiniasklaidą. Vienas žinomiausių Kremliaus propagandistų Vladimiras Solovjovas neseniai sekmadienio laidoje tiesioginiame eteryje pripažino sudėtingą padėtį.

Jis pripažino, kad „situacija yra sunki“, ir kalbėjo apie būtinybę perkelti šimtus tūkstančių gyventojų iš pasienio regionų – Kursko, Briansko, Belgorodo bei Krymo – į Rusijos Tolimuosius Rytus, Uralą ir Pavolgį.

V. Solovjovas taip pat pripažino, kad Rusija susiduria su kritiniu dronų perėmimo sistemų trūkumu, ir perspėjo, jog Ukrainos balistinės raketos netrukus galės smogti giliai Rusijos teritorijoje.

Jis pareiškė, kad sprendimas prieš invaziją sunaikinti milžiniškus kiekius amunicijos ir karinės technikos buvo „didžiulė klaida“.

„Susidūrėme su naujo pobūdžio karu. Mums šis karas yra labai sudėtingas, nes 2022 metais staiga paaiškėjo, kad karinė doktrina, kuria iki tol vadovavosi viso pasaulio kariuomenės, nebeveikia“, – sakė V. Solovjovas.

Nepaisant augančio elito nepasitenkinimo ir akivaizdaus nerimo valstybinėje televizijoje, V. Putinas ir toliau neigia atsakomybę už invaziją.

Kalbėdamas Rusijos karinio jūrų laivyno kariams Sankt Peterburge, Kremliaus vadovas dar kartą pakartojo tikrovės neatitinkantį naratyvą, esą Maskva tik reagavo į Kyjivo veiksmus, kuriuos rėmė Vakarai.

„Mes nepradėjome jokio karo. Mes tik pradėjome atsakyti į karinius veiksmus, į šį karą, kurį dabartinis Kyjivo režimas pradėjo remiamas Vakarų“, – teigė V. Putinas.