Precedento neturintys vaizdai, kai iš Maroko į Seutą suplūdo apie 60 tūkst. žmonių, iš kurių beveik visi jau išvyko, išryškino 27 ES šalių narių nesutarimus migracijos klausimu.
Pasirodžius pirmiesiems antplūdžio, kurio akivaizdoje daugelis atvykėlių apiplaukė barjerą, skiriantį šį eksklavą nuo Maroko, vaizdams, Madridas atsidūrė priešpriešoje su daugeliu kitų sostinių.
Antradienį 11 val. Lietuvos laiku vyksianti bloko vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencija suteiks šalims galimybę ieškoti sąlyčio taškų arba, priešingai, tik dar labiau įsitvirtinti savo pozicijose.
Netoli Atėnų užfiksuotas dramatiškas vaizdas – nuo liepsnų bandantys pabėgti žirgai
Šalims, pasisakančioms už griežtą liniją, aktyviausiai vadovauja Italija ir Danija, kurios ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ėmė skambinti pavojaus varpais ir perspėjo, kad „nekontroliuojama migracija kelia grėsmę Europai“.
Abi šalys praėjusią savaitę buvo už tai, kad Ispanija dėl krizės būtų laikinai pašalinta iš laisvo judėjimo Šengeno zonos, tačiau Madridas šią mintį griežtai atmetė, be to, pagal ES taisykles tai yra teisiškai neįmanoma.
Laiškų karas
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kurio vyriausybė palaiko santykinai atvirą požiūrį į migraciją, įskaitant didelę iniciatyvą suteikti teisinį statusą šalyje jau esantiems dokumentų neturintiems migrantams, šeštadienį davė atkirtį laiške ES institucijų vadovams.
Susiję straipsniai
Kritikuodamas, anot jo, „savanaudišką“ kitų ES valstybių požiūrį, P. Sanchezas pirmasis paragino sušaukti skubų šalių narių posėdį, kad būtų parengtas „bendras atsakas“ į tokias krizes.
Per kelias valandas 22 šalys, vadovaujamos Italijos, Danijos, Vokietijos ir Vengrijos, išsiuntė atsakomąjį laišką, kuriame taip pat reikalaujama skubių derybų, tačiau siekiama kitokio tikslo: toliau ginti savo griežtą poziciją imigracijos klausimu.
ES sunkiasvorė Prancūzija pastebimai atsiribojo nuo šios iniciatyvos, sakydama, kad tai prilygsta padėties Seutoje išnaudojimui politiniais tikslais. Paryžius taip pat pabrėžė, kad didžioji dauguma migrantų, kurie atvyko į minėtą Ispanijos eksklavą, jau grįžo į Maroką.
Pirmadienį vykusiose parengiamosiose bloko ES ambasadorių derybose Ispanijos pasiuntinys pareiškė „frustraciją“ dėl esą nepakankamos kitų sostinių paramos, teigė vienas ES diplomatas.
Kita vertus, nors visos šalys narės patikino Madridą, kad solidarizuojasi, kai kurios iš jų „kelia sau klausimą, ar Ispanijoje neseniai priimta politika nepasiuntė signalo, jog durys yra atviros“, pridūrė diplomatas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen palankiai įvertino derybas kaip progą „pasimokyti“, kad būtų galima parengti „bendrą Europos atsaką“ į neteisėtos migracijos keliamus iššūkius.
Komisijos vadovė pirmadienį paragino bloką sustiprinti pastangas penkiose srityse: visų pirma užkirsti kelią neteisėtai migracijai bendradarbiaujant su valstybėmis partnerėmis; stiprinti išorines sienas; diegti ankstyvojo perspėjimo sistemas; išardyti kontrabandos tinklus ir sustiprinti grąžinimo procesą.
Pateikdama antradienį vyksiantį susitikimą kaip „pirmąjį žingsnį“, U. von der Leyen sakė, kad tikisi, jog lyderiai aptars šį klausimą kitame viršūnių susitikime, šiuo metu planuojamame spalį.
ES pastaraisiais mėnesiais gerokai sugriežtino migracijos taisykles, be kita ko, leisdama šalims narėms išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis į vadinamuosius „grąžinimo centrus“ už bloko sienų.