Kalbėdamas Lenkijos radijui „Jedynka“, R. Sikorskis teigė, kad K. Nawrockio pastangos perorientuoti Lenkiją į prezidentinę respubliką yra nerealistiškos ir pasmerktos žlugti, jei jis toliau „piktybiškai vetuos“ vyriausybės iniciatyvas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras sureagavo į prezidento atstovo spaudai Rafalo Leskiewiczo neseniai išsakytas pastabas, kuriose šis perspėjo vyriausybę nesikišti į prezidento prerogatyvas dėl malonės suteikimo.
„Vyriausybė gali pasakyti lygiai tą patį atvirkštiniu adresatu. Prezidentas turėtų nesikišti į Lenkijos valdymą – tai yra vyriausybės darbas“, – pabrėžė R. Sikorskis.
R. Miliūtė, A. Nikžentaitis, A. Januška ir L. Vaičiūnas: Lenkija – Ukraina, dega paskutiniai tiltai?
R. Sikorskis pirmuosius darbo su K. Nawrockiu metus pavadino „sekinančiais“, nurodydamas, kad prezidentas ir toliau atsisako tvirtinti ambasadorių skyrimus. Jis apkaltino Lenkijos prezidentą neteisėtai mėginant kontroliuoti Užsienio reikalų ministerijos personalo politiką, nors Konstitucija tokio vaidmens prezidentui nenumato.
Įnirtingas Užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros konfliktas dėl diplomatinių skyrimų tęsiasi nuo 2024-ųjų.
Šiuo metu dešimtims Lenkijos ambasadų vadovauja žemesnio rango laikini reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai. K. Nawrockis nepritaria kandidatūroms į svarbius diplomatinius postus, tarp jų Bogdano Klicho į Vašingtoną ir Ryszardo Schnepfo į Italiją. Nors balandį Lenkijos prezidentas išreiškė viltį, kad abi pusės artėja prie susitarimo dėl šių paskyrimų, viešas kivirčas iki šiol tęsiasi ir galutiniai sprendimai lieka nepriimti.
Susiję straipsniai
R. Sikorskis taip pat atmetė prezidento siekį pakeisti Konstituciją ir taip išplėsti savo įgaliojimus, pabrėždamas, kad Konstitucijos pataisoms reikia dviejų trečdalių balsų daugumos Seime – žemuosiuose Lenkijos parlamento rūmuose.
„Naudodamasis trukdymo taktika prezidentas savo nepasieks“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministras, pridurdamas, kad dabartinis K. Nawrockio elgesys neįtikins nė vieno su vyriausybe susijusio politiko suteikti prezidentui daugiau galių.
Ataskaita: prezidento veto Lenkijai kainuoja milijardus
Prezidento K. Nawrockio veto Lenkijai jau kainavo iki 1,7 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė šalies žiniasklaida, remdamasi teisėkūros proceso metu pateiktais oficialiais Lenkijos finansų ministerijos skaičiavimais. Priduriama, kad įskaičiavus sveikatos apsaugai anksčiau numatytas lėšas bendra žala valstybės biudžetui siekia 1,9 mlrd. eurų.
Per pirmuosius metus pareigose K. Nawrockis vetavo 41 įstatymą, o dar du perdavė Konstituciniam Tribunolui (KT) išankstinei peržiūrai. Pasinaudodamas šiuo mechanizmu, Lenkijos prezidentas gali neribotam laikui sustabdyti teisės aktų priėmimą ir užkirsti kelią parlamentui atmesti veto, nes tribunolas nėra įpareigotas priimti sprendimą per jokį įstatyme nustatytą terminą.
Taikyti šią vilkinimo taktiką jam padeda sutampanti prezidentūros ir konservatyvios TK daugumos politinė ideologija: jos dažnai derina veiksmus, kad neleistų valdančiajai koalicijai įgyvendinti svarbiausių ekonominės politikos priemonių.
Skaičiuojama, kad didžiausią žalą valstybės biudžetui padarė planuoto pelno mokesčio degalų sektoriaus konglomeratams stabdymas. Iš jo buvo tikėtasi surinkti 3,8 mlrd. zlotų (883,2 mln. eurų), tačiau K. Nawrockis įstatymą perdavė svarstyti KT.
Kiti reikšmingi dėl prezidento veiksmų prarasti pajamų šaltiniai – vetuotas alkoholio akcizo didinimas, kuris valstybės biudžetui kainavo 1,8 mlrd. zlotų (418,3 mln. eurų).
Taip pat vetuotas įstatymas, kuriuo siekta sugriežtinti mokesčių taisykles ir išplėsti krovinių stebėjimo sistemą SENT, lėmė dar 1,2 mlrd. zlotų (278,9 mln. eurų) negautų pajamų. Taip pat negauta didelių pajamų sveikatos apsaugai finansuoti: sustabdytas cukraus mokesčio didinimas Nacionaliniam sveikatos fondui (NFZ) kainavo apie 850 mln. zlotų (198 mln. eurų).
Lenkijos naujienų portalas „Money.pl“ palygino prarastas 7,3 mlrd. zlotų tiesiogines biudžeto pajamas su pagrindinių Lenkijos socialinių programų išlaidomis.
Sustabdytų lėšų būtų visiškai pakakę metinėms vaikų priežiūros išmokų programos „Aktyvus tėvas“ išlaidoms padengti – jai per metus reikia 6 mlrd. zlotų (1,4 mlrd. eurų). Kita vertus, prarastos pajamos beveik prilygsta kasmetinėms naujai įvestos našlių pensijos išlaidoms, kurios šiuo metu vertinamos 8–10 mlrd. zlotų (1,86–2,32 mlrd. eurų).