Dėl V. Putino – rimtas JAV žvalgybos įspėjimas (10)

„The Wall Street Journal“ teigimu, JAV pareigūnai manė, kad V. Putinas nedrįs provokuoti NATO valstybės, kol nebus pasibaigęs karas Ukrainoje.

Tačiau šis vertinimas pasikeitė anksčiau šiais metais, V. Putinui patiriant vis didesnį spaudimą Ukrainoje ir aplink ją.

Ukrainos dronai vis dažniau daro žalą Rusijos kariuomenei ir naftos pramonei, o okupantų pajėgos fronte pasiekia vis mažiau laimėjimų ir patiria didelių nuostolių.

 

Žvalgybos pareigūnų vertinimu, V. Putino tikslas puolant NATO tuo metu, kai tebevyksta karas Ukrainoje, būtų suskaidyti Aljansą.

Bandydama įtvirtinti savo laimėjimus Ukrainoje, Rusija, JAV žvalgybos vertinimu, netrukus gali sustiprinti agresyvius veiksmus prieš Europos sąjungininkes.

Pareigūnai teigia, kad V. Putinas, atsidūręs sudėtingoje padėtyje, gali tapti dar pavojingesnis.

 

„Galimos grėsmės svyruoja nuo kibernetinės atakos prieš NATO valstybę ar nežinomų ginkluotų grupių pasiuntimo užimti teritoriją iki riboto masto invazijos į rytinį Aljanso flangą. JAV žvalgybos vertinimu, bet kokie Rusijos veiksmai galėtų įvykti nuo šio rudens iki 2029 metų“, – teigia leidinys.

Ekstremaliausias scenarijus – riboto masto sausumos invazija – tebėra mažai tikėtinas, tačiau, kaip teigia JAV žvalgyba, laikui bėgant jo tikimybė didėja.

"The Wall Street Journal" atkreipė dėmesį, kad sausumos invazijos atveju būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis, tačiau jis nėra toks aiškus kalbant apie kibernetines ar hibridines grėsmes.

Baltijos valstybės ir Lenkija, Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimu, laikomos labiausiai tikėtinomis teritorijomis, kuriose ateityje galėtų kilti Rusijos ir NATO konfliktas.

Birželį Vokietijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Kristianas Freudingas įspėjo, kad Rusija per artimiausius trejus metus gali turėti pajėgumų pulti NATO šalis.

Europos šalys pastaruoju metu įspėja, kad Rusija taip pat gali bandyti surengti „svetimos vėliavos“ tipo atakas, Ukrainoje pagamintais dronais smogdama kritinei infrastruktūrai Baltijos regione.

Apie tai ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, pateikdamas naują žvalgybos informaciją.

„Lietuvos žvalgyba dirba, informaciją renkame ir matome. Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione ir galimą „netikros vėliavos“ operacijos panaudojimą Baltijos regione.

Mes tą matome, todėl yra sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga, todėl Lietuvos kariuomenė ir visos saugumą užtikrinančios institucijos dirba, vertina situaciją ir budrumo lygį mes įvertinę stebime“, – kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie Kremliaus motyvus, ministras svarstė, kad tokiu būdu režimas siekia išlaikyti valdžią Rusijoje.

„Ukrainiečiai sėkmingai ginasi, Rusijos visuomenė pradeda kelti klausimus: kodėl jiems trūksta kuro, kodėl dega logistikos sandėliai, kodėl virš Rusijos skraido ukrainietiški dronai?

Natūraliai, Rusijos režimui, siekiant išlaikyti valdžią, išlaikyti „laimėtojo“ aureolę – jie ieško alternatyvių galimybių eskaluoti situaciją“, – tikino R. Kaunas.

Trečiadienį Vokietijos Leipcigo–Halės oro uoste, kaip pranešama, nenustatytas skraidantis objektas susidūrė su krovininiu lėktuvu, o prie Ukrainos lėktuvo oro uosto teritorijoje buvo rastas dronas su sprogmenimis.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas šį incidentą apibūdino kaip „hibridinės atakos scenarijų“.

Nors Rusijos jis tiesiogiai neminėjo, tačiau Kremlius jau kelerius metus veda hibridinį karą, kurio tikslas – destabilizuoti Europos šalis.

Remdamasis nenurodytais JAV pareigūnais, WSJ pranešė, kad neseniai įvykdyti Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai ir minimalūs laimėjimai mūšio lauke galėtų paskatinti V. Putiną bandyti siekti pergalės prieš NATO.

Skelbiama, kad ataka greičiausiai būtų nukreipta į NATO rytinį sparną, siekiant išbandyti Aljanso 5 straipsnio įsipareigojimus – kolektyvinės gynybos nuostatą.

Žvalgybos bendruomenių įspėjimai skamba pasirodžius pranešimams, kad dėl tebesitęsiančio karo su Iranu JAV dabar susiduria su kritinių ginkluotės atsargų trūkumu.

Pasak WSJ, tam tikrų ilgojo ir trumpojo nuotolių raketų, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemoms ir „Terminal High Altitude Area Defense“ (THAAD) perimančiųjų raketų, atsargos tebėra mažos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių šiuos trūkumus neigė, tačiau vėliau pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „irgi reikia raketų“, kai Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po dar vienos rusų masinės atakos vėl kreipėsi su prašymu suteikti raketų oro gynybai.

Pasak Ukrainos prezidento, šių metų pirmąjį pusmetį sąjungininkių oro gynybos raketų tiekimas į Ukrainą sumažėjo dviem trečdaliais, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu.

Pasinaudodamos gynybos trūkumais, Rusijos pajėgos sustiprino smūgius Kyjivui. Rugpjūčio 5 d. balistinių raketų ir dronų atakos prie Ukrainos sostinės nusinešė 17 žmonių gyvybes, dar keliasdešimt buvo sužeista.