Po plataus masto Rusijos invazijos pradžios Dunojaus upė tapo vienu svarbiausių alternatyvių Ukrainos grūdų eksporto maršrutų, kai laivyba Juodojoje jūroje tapo pavojinga. Tačiau šią vasarą padėtis pasikeitė – Rumunijoje dėl nukritusio vandens lygio kilo rimtų laivybos ir elektros energijos gamybos sutrikimų.
Tuo pat metu Rusija sustiprino Ukrainos uostų Odesos apylinkėse atakas. Vien liepą užfiksuotos 35 atakos prieš uostuose buvusius laivus, 22 atakos prieš laivus jūroje ir 67 smūgiai uostų infrastruktūrai.
Rugpjūčio 9 dieną Rusijos pajėgos taip pat smogė tiltui netoli Majakų, jungiančiam Odesos sritį su kryptimis į Moldovą ir Rumuniją. Karo studijų institutas (ISW) spėjo, kad šio smūgio tikslas buvo sutrikdyti sausumos maršrutą, naudojamą dėl jūrų eksporto problemų.
Žvalgyba patvirtino: Rusija iš Ukrainos karo belaisvių formuoja batalionus
Ukraina ir anksčiau ne kartą kūrė atsarginius eksporto maršrutus. Užblokavus Juodosios jūros uostus, grūdai pradėti gabenti geležinkeliais, sunkvežimiais, baržomis ir per Dunojaus uostus Izmajilą bei Renį.
Tačiau dabartinė padėtis atskleidžia tokios sistemos silpnumą. Alternatyvūs maršrutai taip pat priklauso nuo oro sąlygų ir tuo pat metu gali tapti Rusijos smūgių taikiniais.
Šią problemą iš esmės pripažįsta ir Rusija. Rugpjūčio 10 dieną Rusijos nacionalinės ekonomikos akademijos Tarptautinio agroverslo ir maisto saugumo centro vadovas Anatolijus Tichonovas per valstybinę agentūrą TASS paskelbė straipsnį.
Susiję straipsniai
A. Tichonovas prognozavo, kad Europoje augs ukrainietiškų grūdų paklausa, tačiau kartu mažės Ukrainos eksporto galimybės. „Newsweek“ teigimu, tokiomis aplinkybėmis Rusija siekia maisto trūkumą išnaudoti savo interesams.
Pasak A. Tichonovo, Rusija „turi pasinaudoti momentu“.
Daugiau problemų
Panaši priklausomybė matoma ir energetikos sektoriuje. Rusijos atakos sunaikino didelę dalį Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumų, todėl šalis buvo priversta didinti elektros importą iš Europos.
Tačiau ir Europos energetikos sistema priklauso nuo vandens išteklių. Vengrijos Pakšo atominė elektrinė dėl žemo Dunojaus vandens lygio buvo priversta smarkiai sumažinti galią, o Rumunijos Černavodės atominė elektrinė susidūrė su panašia problema.
Rugpjūčio 11 dieną operatorė „Nuclearelectrica“ perspėjo, kad Rumunijai gali tekti sustabdyti paskutinį veikiantį reaktorių. Tokia padėtis dar labiau apsunkina Ukrainos galimybes remtis elektros energijos importu iš Europos.
Sausra taip pat skatina gaisrus ir kelia vandens tiekimo problemų pačioje Ukrainoje. 2024 metais šalyje išdegė apie 965 tūkst. hektarų teritorijos – daugiau nei dvigubai daugiau negu visoje Europos Sąjungoje.
Karštis ir sausra sustiprina apšaudymų sukeltų gaisrų padarinius. Gelbėtojų darbą tuo pat metu apsunkina minos ir sunaikinta infrastruktūra.
„Rusija daugelį metų stengėsi sumažinti Ukrainai priimtiną problemų skaičių. Karštesnė, sausesnė ir labiau gaisrų bei sprogimų pažeidžiama Europa gali jį dar labiau sumažinti. V. Putinas negali kontroliuoti šių jėgų, tačiau vis tiek gali iš to gauti naudos“, – rašoma publikacijoje.