„Likau Rusijoje tiek, kiek galėjau. Iki pat paskutinės akimirkos stengiausi neperžengti jokių raudonųjų linijų, bet, regis, tos raudonosios linijos pasislinko“, – viename Paryžiaus priemiesčio viešbutyje AFP sakė karui Ukrainoje nepritariantis politikas.
Toks 63-ejų B. Nadeždino daug kam gali atrodyti netikėtas. Kritikai ilgą laiką jį laikė niekuo neišsiskiriančiu Rusijos liberaliosios opozicijos atstovu, kurį režimas gali demonstruoti kaip gyvą minties laisvės šalyje pavyzdį.
Jis asmeniškai pažįsta Vladimirą Putiną. Šiam prieš ketvirtį amžiaus atėjus į valdžią, jiedu ne kartą drauge gėrė arbatą. B. Nadeždinas taip pat dirbo su Sergejumi Kirijenka, dabar įtakingu V. Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, ir daugelį metų dalyvavo Rusijos televizijos politinės propagandos laidose.
Po pranešimų apie Rusijos išpuolius prieš Baltijos šalis – kalbos apie naują karą: atsakė, kur didžiausias iššūkis
Tačiau 2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasak AFP, šalyje neliko net menkiausios politinio pliuralizmo regimybės. Kritikuoti karą buvo uždrausta, o žymiausi Kremliaus kritikai atsidūrė tremtyje, kalėjime arba atgulė į kapus.
B. Nadeždinas tikėjosi, kad žaisdamas pagal taisykles bus saugus. Tačiau net jo raginimai siekti taikos ir nuosaiki jau penktus metus vykstančios „specialiosios karinės operacijos“ kritika režimui pasirodė nebetoleruotini.
Draugišku būdu pagarsėjęs B. Nadeždinas 2024 m. mėgino kandidatuoti į prezidentus. Tačiau kai politikas ėmė telkti karui nepritariančius rusus, o ilgų jo šalininkų eilių nuotraukos apskriejo pasaulį, dalyvauti rinkimuose Kremlius jam nebeleido.
Susiję straipsniai
Liepą B. Nadeždinas sužinojo, kad dėl bet kokių tolesnių mėginimų mesti iššūkį Kremliaus režimui gali atsidurti kalėjime. Jis mėgino kandidatuoti rugsėjį vyksiančiuose griežtai kontroliuojamuose parlamento rinkimuose, tačiau buvo paskelbtas „užsienio agentu“ – šią etiketę Rusijos valdžia naudoja kritikams nutildyti.
„Jei 2024 m. galėjau kritikuoti Putiną ir karą nesulaukdamas pasekmių, dabar to daryti nebegaliu“, – AFP sakė B. Nadeždinas.
Liepos 22 d., tyrėjams iškvietus jį į apklausai, B. Nadeždinas susikrovė daiktus ir išvyko iš šalies per Kazachstaną. Vyras nerimavo, kad valdžios institucijos rengiasi iškelti jam baudžiamąją bylą. Širdies sveikatos problemų turintis politikas baiminosi, kad iš kalėjimo gyvas nebeišeis.
Netrukus po B. Nadeždino išvykimo dalyvauti rinkimuose uždrausta ir vienintelei Rusijoje prieš karą pasisakančiai partijai „Jabloko“.
Tikina, kad jaunimas nori taikos
Pasak B. Nadeždino, noras matyti pokyčius Rusijoje yra milžiniškas – tai esą parodė jo pokalbiai su gyventojais iki pirma laiko pasibaigiant jo rinkimų kampanijai.
„Susitikau su šimtais, gal net tūkstančiais jaunų žmonių. Jie teigia norintys taikos ir visi tvirtina norintys grįžti į normalų gyvenimą“, – pasakojo politikas.
„Manau, būtent todėl nei man, nei „Jabloko“ neleido dalyvauti rinkimuose. Putinas mano, kad jį palaiko visi ir kad Rusijos kariuomenė jau tuoj laimės“, – pridūrė B. Nadeždinas.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę karui nepritariančius jaunuolius pavadino „bukapročiais“, turinčiais „problemų su smegenimis“.
Rusijos gyventojai vis labiau jaučia karo padarinius Kyjivui mėginant karą į Rusijos teritoriją, o smūgiais naftos perdirbimo gamykloms bei logistikos infrastruktūrai paralyžiuoti jos ekonomiką.
„Kasdien virš mūsų skraido Ukrainos dronai ir žūsta žmonės. Žūsta vaikai. Kyla problemų dėl benzino. Neveikia internetas. Kainos auga. Nueikite į bet kurio Rusijos miesto kapines. Iš karto pamatysite, kiek daug vyrų žuvo“, – pasakojo B. Nadeždinas.
Dėl cenzūros įvertinti tikrąjį nepritarimo karui mastą sudėtinga.
Liepą sociologinių tyrimų centro „Levada“, kurį Maskva yra įtraukusi į „užsienio agentų“ sąrašą, atliktos apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų remia taikos derybas su Ukraina, o 28 proc. pasisako už tolesnius karo veiksmus.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vyriausybėje dirbęs ir taip pat parlamento nariu buvęs B. Nadeždinas teigė, kad Rusijos elitas yra nusivylęs, tačiau pernelyg bijo imtis veiksmų.
„Visi laikosi nustatytos linijos ir man nuolat kartoja: „Borisai, juk supranti, tiesa? Vienas žingsnis ne ta kryptimi – ir mums galas“, – pasakojo jis.
Karinių „laimėjimų“ kaina
Nors 73-ejų V. Putino populiarumas smuko, apžvalgininkai teigia, kad jis ir toliau tvirtai laiko valdžios svertus savo rankose.
B. Nadeždino teigimu, tolesnė karo eskalacija gali dar labiau sumažinti V. Putino populiarumą.
„Per penkerius karo metus Rusijos rinkėjai labai gerai suprato tikrąją šių tariamai didžių pergalių kainą“, – sakė politikas.
B. Nadeždinas teigė nesigailintis, kad anksčiau bendradarbiavo su valdžia.
„Būčiau tapęs geru Europos politiku. Europoje politikas yra žmogus, mokantis ieškoti kompromisų, rasti bendrą kalbą, suprasti visuomenės nuotaikas ir prie jų prisitaikyti“, – šypsodamasis kalbėjo B. Nadeždinas.
Pasak B. Nadeždino, nors pagalbą jam siūlė kelių šalių diplomatai, tačiau jis pasirinko vykti į Prancūziją.
Keturių vaikų tėvas vis dar nežino, kur gyvens ir kaip užsidirbs pragyvenimui. Jo senyvo amžiaus tėvai ir vaikai liko Rusijoje, o mintis, kad šeimai gali tekti palikti savo namus, jam kelia didelį nerimą.
„Artimiausioms savaitėms ar mėnesiams aiškaus plano neturiu“, – sakė fiziko išsilavinimą turintis B. Nadeždinas.
„Tačiau darysiu viską, kad ištverčiau iki tos dienos, kai galėsiu grįžti į Rusiją“, – pridūrė jis.