„Rodinos“ lyderis Aleksejus Žuravliovas žurnalistams pareiškė, kad „Jabloko“ partija yra pilna išdavikų.
„Tai žmonės, kurie dirba Vakarams ir išpažįsta vakarietiškas vertybes“, – sakė jis.
Praėjus vos kelioms dienoms Rusijos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į „Rodinos“ pasiūlymą ir oficialiai uždraudė „Jabloko“ dalyvauti rinkimuose, kurie vyks kitą mėnesį.
Kas turėtų įvykti, kad pasikeistų režimas Rusijoje: vienas aspektas gali pražudyti
„Forbes“ vertinimu, šis epizodas yra itin iškalbingas, nes rinkimai Rusijoje pastaraisiais metais tapo vien formalia procedūra, kruopščiai surežisuota taip, kad būtų užtikrinti Kremliaus siekiami rezultatai ir kartu išlaikytas politinio pliuralizmo regimybės vaizdas.
Leidinys taip pat pažymi, kad „Jabloko“ jau daugelį metų yra marginali politinė jėga ir vargu ar galėtų sudaryti rimtą konkurenciją Rusijos vadovo Vladimiro Putino valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Todėl, pasak „Forbes“, kyla klausimas, kodėl vis dėlto nuspręsta uždrausti šiai partijai dalyvauti rinkimuose.
„Vienu žodžiu, atsakymas – Ukraina“, – rašo „Forbes“. Leidinio teigimu, visapusiška Rusijos invazija į vakarinę kaimynę, trunkanti jau penktus metus, vis labiau veikia eilinių rusų gyvenimą daugelyje svarbių sričių.
Ekonominiu požiūriu V. Putino pasirinktas karas Rusiją pastūmėjo ilgalaikio nuosmukio keliu. Laipsniškas Kremliaus perėjimas prie karinės ekonomikos sukėlė rimtų disbalansų – didėja infliacija, jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas, o tai šalies finansinę padėtį daro vis nestabilesnę.
Susiję straipsniai
„Forbes“ taip pat primena, kad rusai nebegali taip, kaip anksčiau, pasikliauti rezerviniu fondu skirtu „juodai dienai“. Maskva palaipsniui išleido likvidžiausią Nacionalinio gerovės fondo turto dalį, kad padengtų karines išlaidas ir sparčiai didėjantį biudžeto deficitą.
Kaip pažymima Suomijos banko tyrime, „Rusijos karinis iždas, jei jis apskritai kada nors egzistavo, jau seniai tuščias“. Dėl to Rusijos centrinis bankas vis dažniau priverstas pardavinėti šalies aukso atsargas, kad užlopytų vis didėjančias federalinio biudžeto skyles.
„Forbes“ analizėje taip pat keliamas žmogiškųjų išteklių klausimas. Iki šiol Maskva rėmėsi iš užsienio atvykstančiais kariais, pavyzdžiui, iš Afrikos ir Šiaurės Korėjos, nes nenorėjo kartoti paskutinės karinės mobilizacijos patirties.
2022 metų pabaigoje surengta mobilizacija sukėlė didžiausią rusų pasitraukimą iš šalies nuo bolševikų revoliucijos laikų. Dabar sklando gandai, kad Kremlius svarsto galimybę dar vieną masinę mobilizaciją surengti vėliau šiais metais, kai rinkimai jau bus pasibaigę, o tokia tikimybė, kaip teigia „Forbes“, neabejotinai kelia nerimą daugeliui žmonių.
Pasak leidinio, visos šios tendencijos vis labiau kelia grėsmę neišsakytam susitarimui, kuris padėjo palaikyti konfliktą ir V. Putino populiarumą. Jo esmė buvo tokia, kad karas liks tolimu reikalu, neturinčiu įtakos paprastų rusų kasdieniam gyvenimui. Tačiau vis daugiau žmonių Rusijoje supranta, kad taip nėra.
Parengta pagal „Unian“ inf.