D. Trumpas sakė, kad dėl savo santykių su Kim Jong Unu, su kuriuo jis tris kartus susitiko per savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, tačiau per antrąją susitikimų dar nebuvo, jis daro padėtį „daug saugesnę“.
Girdamas branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos lyderį, jis supeikė svarbų sąjungininką Seulą už tai, kad šis nepadėjo Vašingtonui kariauti su Iranu, – D. Trumpas teigia, kad šiuo karu siekiama neleisti Teheranui įgyti branduolinės bombos.
Paklaustas, kodėl Kim Jong Unas neatsakė į jo prašymus surengti pokalbį nuo jo sugrįžimo į valdžią praėjusiais metais, D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose nurodė: „Iš kur jūs žinote, kad jis neatsakė?“
Paskutinę minutę keisti karinių pratybų apimtį laiko neatsakingu D. Trumpo žingsniu: svarsto, kas už to slypi
Prašomas nurodyti, ar Kim Jong Unas iš tiesų atsakė, D. Trumpas pažymėjo: „Taip, atsakė.“
Klausiamas, kokiame etape yra pokalbiai su Kim Jong Unu, D. Trumpas nurodė, kad jis yra „labai teigiamas“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
D. Trumpas tada ėmė dar labiau girti Kim Jong Uną, tvirtindamas, kad jų santykiai sumažino įtampą.
„Matote, aš iš tikrųjų užtikrinu, kad būtų daug saugiau. Kim Jong Unas visada su manimi elgėsi labai pagarbiai“, – kalbėjo D. Trumpas.
Susiję straipsniai
„Aš jį suprantu. Jis supranta mane“, – pridūrė JAV prezidentas.
„Keista“
Sekmadienio vakarą D. Trumpas iš pradžių savo platformoje „Truth Social“ užsipuolė Pietų Korėją ir staiga paskelbė, kad nurodė Pentagonui sumažinti „netinkamų ir priešiškų“ karinių pratybų su Seulu mastą.
Jis taip pat susiejo šį sprendimą su Pietų Korėjos atsisakymu prisidėti prie JAV ir Izraelio karo su Iranu.
„Palaukite minutėlę. Mes ten turime 39 tūkst. karių, saugančių jus nuo jūsų kaimyno Kim Jong Uno, o jūs nepadėsite mums labai lengvoje karinėje operacijoje Irane. Tai keista“, – Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
D. Trumpas dar kartą suabejojo JAV parama Pietų Korėjai ir NATO sąjungininkėms, kurios atsisakė prisidėti prie Irano karo.
„Mes negalime saugoti visų šių šalių, ypač kai jos mums nepadeda“, – teigė jis.
Pietų Korėjos pareigūnai nurodė, kad pratybos prasidėjo kaip planuota ir kad tikisi, jod asmeninė chemija tarp D. Trumpo ir Kim Jong Uno sugrąžins juos prie derybų stalo.
Antradienį Seulo prezidentūra pažymėjo, kad pratybos neatspindi „jokių ketinimų pulti Šiaurės Korėją ar eskaluoti įtampą Korėjos pusiasalyje“.
Prezidentas Lee Jae Myungas pakartojo, kad jų pagrindinis tikslas yra „ne laikyti konkretų subjektą priešu, o apsaugoti saugų ir taikų kasdienį žmonių gyvenimą“, pridūrė jo biuras.
Šiaurės Korėja viešai nesureagavo, tačiau praeityje piktinosi reguliariomis bendromis pratybomis, vykstančiomis Pietų Korėjoje.
Aukščiausias JAV Senato demokratas karinių reikalų klausimais sukritikavo D. Trumpo įsakymą sumažinti pratybų mastą ir pareiškė, kad Kinija ir Rusija „stebi, kaip lengvai šis prezidentas apleidžia Amerikos sąjungininkus“.
„Tai dar vienas beprasmiškas, neapgalvotas prezidento Trumpo ir jo chaotiškos administracijos sprendimas“, – sakė Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Jackas Reedas.
Azijos nerimas
11 dienų trukmės pratybos „Ulchi Freedom Shield“ skirtos pasirengti galimam karui su Šiaurės Korėja.
JAV ir Pietų Korėjos Jungtinių pajėgų vadovybės atstovas pulkininkas Ryanas Donaldas sakė, kad jose bus imituojama kova su Šiaurės Korėjos kariais, užgrūdintais per misijas Rusijos pusėje invazijos į Ukrainą metu.
Seulo prezidentūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad ir toliau „glaudžiai derina veiksmus“ su Vašingtonu dėl pratybų.
Pchenjanas šias pratybas smerkia kaip invazijos generalinę repeticiją.
Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje yra dislokavusios apie 28,5 tūkst. karių, kad sustiprintų šalies gynybą. Tai 1950–1953 m. Korėjos karo, kuris baigėsi ne taikos sutartimi, o paliaubomis, palikimas.
Tačiau pasikartojanti D. Trumpo kritika laiko patikrintiems aljansams sukėlė abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Azijos rytuose.
Pranešimas apie mažinamą pratybų mastą pasirodė tuo metu, kai vienintelis Ramiojo vandenyno regione veikiantis JAV lėktuvnešis „USS George Washington“ yra perdislokuojamas į Artimuosius Rytus, siekiant pakeisti ilgai dislokuotą „USS Lincoln“, kuris sukėlė susirūpinimą dėl psichinės sveikatos ir tiekimo problemų.