„Goodwine“ tinklo vienas iš įkūrėjų Dmitrijus Krymskis apskaičiavo, kad vien per tris savaites šios atakos Ukrainos verslui kainavo apie 500 mln. JAV dolerių.
Liepos 19 dieną Rusijos balistinė raketa pataikė į sandėlį, kuris tiekė prekes „Goodwine“ parduotuvei. Po dviejų savaičių smūgiai dviem „Silpo“ logistikos centrams nusinešė šešių darbuotojų gyvybes, o nuolat apšaudoma ir privati pašto bendrovė „Nova Poshta“, kuria naudojasi dauguma Ukrainos gyventojų.
Leidinio duomenimis, Maskva smarkiai padidino balistinių raketų gamybą, o Ukrainos oro gynybos atsargos senka, todėl apsauga užtikrinama tik svarbiausiems objektams. Liepą Rusija paleido rekordinį skaičių – 198 balistines ir hipergarsines raketas, daugiausia nukreiptas į Kyjivo sritį.
Ukrainos plieno gamybos milžinės susiduria ne tik su nuolatiniais apšaudymais: rinkoje – negailestingi reikalavimai
„The Economist“ pažymi, kad ši kampanija tapo atsaku į sėkmingas Ukrainos dronų atakas prieš Rusijos gynybos pramonės gamyklas, naftos perdirbimo įmones, Azovo jūros uostus ir sudegintus internetinės prekybos milžinės „Wildberries“, gabenančios aprūpinimą okupacinėms pajėgoms, sandėlius.
Atakos daro žalą ir Rusijos ekonomikai. Skelbiama, kad naftos perdirbimo gamyklos neteko daugiau kaip 30 proc. pajėgumų, o degalų talonų sistema, kuri piko metu galiojo 80 regionų, vis dar taikoma 18 regionų.
Analitikų vertinimu, „Wildberries“ nuostoliai siekia 2–4 mlrd. JAV dolerių, nes bendrovė prarado beveik trečdalį savo objektų. Kartu pabrėžiama, kad Elono Musko palydovinis internetas „Starlink“, neprieinamas okupacinėms pajėgoms, suteikia Ukrainai pranašumą naudojant vidutinio nuotolio dronus okupuotose teritorijose.
Didžiausias spaudimas dabar tenka Odesos uostams, kurie laikomi svarbiausia Ukrainos ekonomikos arterija. Padėtis paaštrėjo liepos viduryje, kai Rusija pradėjo tiesiogiai medžioti krovininius laivus.
Susiję straipsniai
Liepos 19 dieną sparnuotosios raketos pataikė ir nuskandino Turkijos krovininį laivą netoli Čornomorsko, žuvo dešimt žmonių. Nuo to laiko, leidinio teigimu, atakuojamas kiekvienas į Odesą įplaukiantis ar iš jos išplaukiantis laivas, todėl uostai faktiškai tapo komerciškai nebeveiksmingi.
„Vienas 100 tūkst. tonų talpos laivas prilygsta 5 tūkst. sunkvežimių, 5 tūkst. vairuotojų ir 5 tūkst. pasienio procedūrų“, – sakė asociacijos „Ukrport“ prezidentas Dmitrijus Barinovas.
Jo teigimu, padėtis dabar blogesnė nei 2022 metais, kai dalį nuostolių kompensavo Dunojaus uostai. Dabar šis maršrutas taip pat apsunkintas dėl žemo vandens lygio ir apšaudymų.
Leidinys taip pat pažymi, kad rytų fronte okupacinės pajėgos kasdien netenka daugiau kaip 1 tūkst. karių ir sunkiai kompensuoja nuostolius, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo lokalias kontratakas. Dėl to pagrindinė priešprieša vis labiau persikelia į oro erdvę.
Vis dėlto ekspertai skirtingai vertina Ukrainos smūgių Rusijos ekonomikai mastą. Ukrainos Generalinis štabas skelbia, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Rusijos naftos perdirbimo sektoriui padaryta 13,5 mlrd. JAV dolerių žala, tačiau Carnegie fondo analitikas Sergejus Vakulenka mano, kad tikrieji nuostoliai yra gerokai mažesni.
„Smūgiai daro žalą, tačiau ne tokiu mastu ir ne per tokį laiką, kaip teigia Ukraina“, – sakė S. Vakulenka.
Ukrainos agrarinio verslo klubo prezidentas Aleksas Lysycia įspėjo, kad nepavykus parduoti maždaug 50 mln. tonų derliaus, ūkininkai gali apskritai atsisakyti rudens sėjos. Jo vertinimu, tai padidintų sektoriaus nuostolius iki 10–12 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5 proc. oficialaus šalies bendrojo vidaus produkto, ir paveiktų tiek maisto saugumą, tiek Ukrainos pozicijas Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkose.
Vienas buvęs aukšto rango pareigūnas situaciją palygino su futbolo rungtynėmis.
„Tai tarsi būtume sužaidę atvirą futbolą su brazilais. Įmušėme tris įvarčius ir švenčiame, o jie įmušė trylika“, – sakė jis.
„The Economist“ daro išvadą, kad šiemet Ukrainai pavyko pakeisti karo eigą, tačiau spaudimas, kurio buvo tikėtasi artėjant žiemai, prasidėjo gerokai anksčiau. Leidinys perspėja, kad be stabilių priešraketinės gynybos raketų tiekimų gali smarkiai nukentėti tiek šalies ekonomika, tiek karinės perspektyvos, todėl Vakarų partneriams gali tekti didinti paramą.
Kyjive taip pat svarstomas blogiausias scenarijus – kad smūgiai energetikos, vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrai gali paskatinti masinę emigraciją.
„Ar jie gali tai padaryti? Tikrai taip“, – leidiniui sakė Ukrainos saugumo srities šaltinis.
Parengta pagal „Unian“ inf.