Vos po savaitės 39 metų moteris buvo rasta negyva ir užkasta miške netoli Kyjivo.
Ukrainos pareigūnai vėliau sulaikė dar du vyrus, kurie, kaip įtariama, buvo susiję ir su išpuoliu Monake, ir su A. Berezovskos nužudymu.
CNN, remdamasi Ukrainos ir Monako tyrėjais, teismo dokumentais bei įtariamųjų advokatų pasakojimais, atkūrė paskutines A. Berezovskos gyvenimo dienas.
Masinės atakos prieš ukrainiečius rodo Maskvos desperatiškumą: nebus, kur dingti
Į Monaką atvyko iš Vokietijos
Prieš išpuolį A. Berezovska gyveno Hofheime – nedideliame miestelyje netoli Frankfurto. Į Vokietiją ji išvyko maždaug 2022 metais.
A. Berezovska buvo išsiskyrusi su pirmuoju vyru, atsiskyrusi nuo antrojo ir augino septynerių metų sūnų. Teismo dokumentai rodo, kad 2022 metais ji padavė savo antrąjį vyrą į teismą dėl alimentų.
Susiję straipsniai
Teisėsaugai ji iš esmės nebuvo žinoma. Vienintelis žinomas incidentas – prieš kelerius metus Ukrainoje kilusios neblaivių asmenų muštynės. Tačiau kaltinimai dėl šio įvykio nebuvo pareikšti.
Atvykusi į Monaką moteris, kaip teigia tyrėjai, pradėjo sekti V. Jermolajevą ir žvalgyti jo namus. Apsaugos kameros ją užfiksavo kelis kartus – nuo birželio 26-osios iki sprogimo, įvykusio po trijų dienų.
Iš pradžių ieškojo vyro Po sprogimo Monako tyrėjai įtariamąjį apibūdino kaip vyrą, dėvėjusį juodą kepurę su snapeliu. Tačiau vos po kelių dienų paaiškėjo, kad po šiais drabužiais slėpėsi moteris.
Tai padėjo nustatyti vaizdo kamerų įrašai. Tyrėjai pastebėjo, kad atlikdama išpuolio žvalgybą A. Berezovska kelis kartus keitė išvaizdą.
Dažniausiai ji dėvėjo kepurę, platų džemperį su gobtuvu ir laisvas kelnes, tačiau vienu metu pasirodė be maskuotės. Tąkart tyrėjai galėjo įžiūrėti jos veidą ir išskirtinę gyvatės tatuiruotę ant rankos.
Monako pareigūnų teigimu, tai padėjo nustatyti jos tapatybę.
A. Berezovska neturėjo reikšmingos kriminalinės praeities ir, kiek buvo žinoma tyrėjams, nebuvo susijusi su V. Jermolajevu. Aiškaus motyvo taip pat nebuvo.
Tačiau Ukrainos tyrimui artimi šaltiniai CNN sakė manantys, kad moteris greičiausiai buvo tik samdyta vykdytoja.
Jų teigimu, ją galėjo paskatinti pinigai. Kas galėjo būti tikrasis išpuolio užsakovas, tyrėjai kol kas viešai neskelbia.
Filmavo dėl įrodymų
A. Berezovska išpuolio vakarą pati nufilmavo jo įvykdymą. Šį vaizdo įrašą vėliau sugebėjo atkurti tyrėjai. Ukrainos generalinio prokuroro teigimu, moteris filmavo tam, kad įrodytų įvykdžiusi užduotį.
Įraše matomas žmogus su juoda kepure, tamsiu laisvu džemperiu ir didele balta rankine. Jis prieina prie V. Jermolajevo namų, ant slenksčio padeda juodą kuprinę ir pasišalina.
Po kelių akimirkų, už kelių dešimčių metrų, pasirodo V. Jermolajevas su šeima. Praėjus lygiai 20 sekundžių po to, kai kuprinė padedama, žmogus su kepure atsisuka ir pažvelgia atgal.
Tada nugriaudi sprogimas. Įtariamasis grįžta prie paslėptos kameros, ją pasiima ir pasišalina.
Spėjo pasišalinti
Po sprogimo Monako policija pradėjo plataus masto paiešką. Pasak policijos komisaro Erico Arellos, per kelias valandas buvo mobilizuota apie 250 pareigūnų, o maždaug 70 tyrėjų nagrinėjo apsaugos kamerų įrašus.
Tačiau A. Berezovska jau buvo pabėgusi.
Iš Monako ji pateko į Prancūziją, išsinuomotu automobiliu važiavo per Italiją ir kitas Europos šalis, kol pasiekė Frankfurtą. Ten Vokietijos policija vėliau aptiko paliktą automobilį.
Iš Frankfurto moteris autobusu per Lenkiją išvyko į Ukrainą. Liepos 1-ąją ji kirto Ukrainos sieną – dar prieš Monako pareigūnams oficialiai nustačius jos tapatybę.
Tik kitą dieną A. Berezovska buvo identifikuota kaip pagrindinė įtariamoji. Monako pareigūnai jai pareiškė įtarimus dėl pasikėsinimo nužudyti ir kitų nusikaltimų, išdavė tarptautinį arešto orderį bei kreipėsi į Interpolą.
Tačiau tuo metu moteris jau buvo Ukrainoje.
Nelaikė nusikaltėle
A. Berezovska grįžo į Horodyščę – nedidelį kaimą netoli Žytomyro, kuriame gimė 1987 metais. Ten vis dar gyveno jos motina, o iš Vokietijos buvo grįžęs ir įtariamosios sūnus.
Kaimynams žinia apie įtarimus buvo netikėta. Vietos gyventojas Vitalijus, kuris kartu su A. Berezovska lankė tą pačią mokyklą, CNN sakė, kad žmonės apie ją atsiliepė gerai.
„Man atrodo, kad ji buvo pakišta“, – sakė jis.
SIPA/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kitas kaimo gyventojas Mykola, vadinęs moterį jos pravarde Nastja, taip pat abejojo, kad ji galėjo būti susijusi su tokiu nusikaltimu.
„Galbūt ji padėjo tą bombą, o gal tai padarė kiti... Kodėl ji apskritai turėtų dėti sprogmenį?“ – klausė jis.
7 tūkst. eurų
Liepos 3-iosios rytą A. Berezovska, kurios tapatybę tuomet jau buvo paskelbęs Interpolas, paprašė motinos nuvežti ją į netoliese esančią degalinę.
Remiantis teismo dokumentais, ten ji paprašė darbuotojų iškviesti taksi. Vairuotojui moteris parodė GPS vietą prie kelio į Kyjivą.
Taksi vairuotojas tyrėjams pasakojo, kad maždaug 30 minučių trukusios kelionės metu A. Berezovska beveik nekalbėjo. Ji sumokėjo apie 45 JAV dolerius ir išlipo nurodytoje vietoje.
Pasak prokurorų, netrukus ją pasiėmė juodas BMW. Automobilyje buvo du vyrai – Vladislavas Reutas ir Vitalijus Žykovyčius.
Ukrainos prokurorai teigia, kad abu vyrai su A. Berezovska bendravo kelis mėnesius iki išpuolio ir jai atliko mokėjimus kriptovaliutomis bei bankiniais pavedimais.
V. Žykovyčiaus advokato teigimu, bendra suma siekė nuo 6 tūkst. iki 7 tūkst. eurų. Tačiau čia istorija tampa dar sudėtingesnė.
V. Reutas išpuolio metu buvo Ukrainos gynybos žvalgybos tarnybos (GUR) pareigūnas. Jis pripažino dalyvavęs A. Berezovskos nužudyme, tačiau teigė veikęs be savo vadovybės žinios.
GUR bet kokį dalyvavimą šiame nusikaltime neigia.
V. Žykovyčius anksčiau buvo teisėsaugos darbuotojas ir savanoriu dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje. Jis esą manė vykdantis slaptą Ukrainos žvalgybos tarnybų pavedimą, nors Kyjivas šį kaltinimą neigia.
Nušovė ir užkasė miške
Kas tiksliai įvyko po to, kai A. Berezovska įsėdo į BMW, iki šiol nėra visiškai aišku. Tačiau abiejų vyrų parodymai leidžia atkurti bent dalį įvykių.
V. Reutas teisme pasakojo, kad V. Žykovyčius jam paskambino ir paprašė pasiimti A. Berezovską netoli Kyjivo.
Esą iš pradžių jam buvo pasakyta, kad moteriai gresia „trečiųjų asmenų fizinis susidorojimas“ ir ją reikia paslėpti.
Tačiau važiuojant, pasak V. Reuto, V. Žykovyčius iš kuprinės išsitraukė ginklą. Jis esą sakė jį pasiėmęs tuo atveju, jei A. Berezovska „pradėtų panikuoti ar elgtųsi taip, kad su ja būtų neįmanoma susitvarkyti“.
V. Reutas teigė, kad į automobilį įlipusi moteris buvo nervinga ir prislėgta. Vėliau, jo pasakojimu, V. Žykovyčius liepė važiuoti į mišką netoli Jurivo kaimo.
Ten A. Berezovska buvo kelis kartus pašauta į galvą. Po sulaikymo V. Reutas iš pradžių esą prisipažino, kad moterį nušovė V. Žykovyčiaus nurodymu.
Vėliau teisme jis pareiškė, kad būtent V. Žykovyčius nuspaudė gaiduką.
V. Žykovyčiaus advokatas Anatolijus Ivanovas šiuos kaltinimus atmeta. Jo teigimu, tikrasis organizatorius ir žudikas buvo V. Reutas, kuris dabar mėgina atsakomybę perkelti savo klientui.
Advokatas taip pat teigė, kad V. Žykovyčius manė padedantis V. Reutui vykdyti slaptą Ukrainos žvalgybos tarnybų pavedimą. Tačiau GUR neigia, kad toks pavedimas apskritai egzistavo.
Pasak advokato, A. Berezovska anksčiau buvo atlikusi kelių užduočių abiem vyrams – rinko informaciją apie juos dominančius asmenis.
V. Reutas teisme pasakojo, kad jis ir V. Žykovyčius miške iškasė duobę ir joje užkasė A. Berezovską.
Vėliau, pasak jo, abu vyrai į netoliese esantį ežerą išmetė ginklą ir moters daiktus – du mobiliuosius telefonus, žiebtuvėlį bei laikrodį. Jos pinigus ir dokumentus jie sudegino.