Šalia prabangaus V. Jermolajevo buto Monake birželio 29 d. sprogo bomba. Ukrainos milijonierius ir jo žmona buvo sunkiai sužeisti, o šis išpuolis sukrėtė turtingosios miesto-valstybės gyventojus.
Išskirtiniame interviu televizijai CNN V. Jermolajevas atskleidė, kad nugriaudėjus sprogimui jo mintys akimirkai aptemo.
Sekundės dalį jis pamanė, kad jo rankoje galėjo sprogti elektroniniai raktai. Tačiau netrukus V. Jermolajevas pamatė ant laiptų gulinčią sužeistą savo partnerę. Jo 13-metis sūnus mojavo kraujuotomis rankomis.
Masinės atakos prieš ukrainiečius rodo Maskvos desperatiškumą: nebus kur dingti
V. Jermolajevas iki šiol gulėjo ligoninėje, kur jam buvo atliktos kelios operacijos. CNN rašo, kad jo partnerė išpuolio metu patyrė „gyvenimą keičiančių“ sužeidimų.
Milijonieriui didžiausią nerimą kelia vienas klausimas – kodėl kas nors norėtų jį nužudyti? Jis sunkiai galėjo įtarti kokį nors konkretų žmogų.
„Niekada neturėjau priešų. Nesu konfliktiškas žmogus. Visada stengiausi išvengti aštrių konfliktų. Nesuprantu priežasties“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
V. Jermolajevas įkūrė pramonės ir prekybos grupę „Alef“ ir buvo vienas didžiausių Dnipro nekilnojamojo turto vystytojų. Anksčiau jis būdavo nuolat įtraukiamas į „Forbes“ 100 turtingiausių Ukrainos žmonių sąrašą.
2019 m. jis atsisakė Ukrainos paso ir pasirinko Kipro pilietybę.
V. Jermolajevas taip pat buvo minimas „Ukrainska Pravda“ Monako bataliono tyrime dėl Ukrainos verslininkų, politikų ir oligarchų, po Rusijos invazijos apsigyvenusių Prancūzijos Rivjeroje.
2023 metų gruodį Ukraina jam pritaikė sankcijas dėl verslo veiklos Rusijos okupuotame Kryme – šį kaltinimą jis neigia. V. Jermolajevas jau kelerius metus gyvena Monake.
Tačiau jo vyriausias sūnus Arturas Jermolajevas yra gerai žinomas Ukrainos kriminaliniame pasaulyje. Jis buvo suimtas Kipre dėl įtarimų, kad vadovavo plačiai veikusiai sukčiavimo schemai, ir išduotas Estijai.
Remiantis Estijos teismo dokumentais, balandį jis pripažino kaltę dėl telefoninių sukčių tinklo sukūrimo ir valdymo. Per šią schemą iš aukų įvairiose Europos šalyse buvo išviliota apie 100 milijonų eurų.
Jam buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis sudarė susitarimą, pagal kurį po vos keturių mėnesių kalėjime buvo deportuotas iš Estijos ir sumokėjo 8,5 milijono eurų baudą.
V. Jermolajevas CNN atskleidė, kad jo sūnus pasirinko šį susitarimą, nes norėjo išvengti ilgo teismo proceso, ir pridūrė, kad jis vis dar tiki Arturo nekaltumu.
Pats V. Jermolajevas teigia neturintis nieko bendra su sukčių tinklu.
„Aš net nemoku naudotis kompiuteriu, galiu naudotis tik telefonu“, – teigė jis. Jis taip pat visiškai atmeta kitą jam iškeltą teoriją – kad pasikėsinimą galėjo užsakyti kas nors iš jo šeimos.
„Man tai net pasirodė beveik juokinga. Tai neįmanoma“, – sakė jis ir pridūrė, kad didžioji dalis jo turto jau registruota kitų šeimos narių vardu.
V. Jermolajevas teigė skeptiškai vertinantis bet kokią versiją, kad Ukrainos valstybė oficialiai galėjo įsakyti jį nužudyti.
Milijonieriaus manymu, Vladyslavas Reutas – išpuolio metu Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) pareigūno pareigas ėjęs įtariamasis byloje – greičiausiai buvo „blogas obuolys“, veikęs savarankiškai ir vedamas pinigų.
„Aš net negaliu įsivaizduoti, kad taip galėtų būti“, – sakė jis ir pridūrė manantis, kad kažkas privačiai pasamdė įtariamuosius dėl jų patirties vykdant slaptas operacijas ir išpuolius.
„Nustatyti, kas davė įsakymą, šiandien yra pagrindinis klausimas“, – teigė jis.
V. Jermolajevas teigė, kad galvodamas apie nužudytą įtariamąją Anastasiją Berezovską, kuri padėjo bombą prie jo namų, jaučia tuštumą.
„Ji nebuvo pagrindinė šios istorijos veikėja. Manau, ji buvo tiesiog kvaila, naivi vykdytoja, kuriai kažkaip buvo įteigta, kad ji daro kažką svarbaus, kažką didingo, – dėstė jis.
Milijonierius sakė manantis, kad A. Berezovska buvo nužudyta tam, kad negalėtų liudyti prieš kitus. „Nerealu, kad viena pati A. Berezovska keturis mėnesius mane sekė ir pati suorganizavo visa tai vietoje“, – pridūrė jis.
Lrytas primena, kad per sprogimą Monake birželio 29 d. buvo sužeisti trys žmonės, du iš jų – sunkiai.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, atakos taikinys buvo V. Jermolajevas, o išpuolio metu buvo sužeisti jam artimi žmonės.
Po sprogdinimo vyko didelio masto įtariamosios paieška.
Pranešta, kad įtariamoji buvo moteris, mėginusi apsimesti vyru, Interpolo įvardyta kaip 39-erių ukrainietė A. Berezovska, kuri prieš sprogimą kelis kartus sekė V. Jermolajevą ir stebėjo jo namus.
Po išpuolio ji per Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir Lenkiją pabėgo į Ukrainą.
Liepos 6 d. netoli Kyjivo rastas nušautos A. Berezovskos kūnas.
Dėl jos nužudymo sulaikyti du vyrai – Vladislavas Reutas ir Vitalijus Žykovyčius, kurie, kaip įtariama, prieš išpuolį palaikė ryšius su moterimi ir jai pervedė 6–7 tūkst. eurų.
Abu vyrai pateikė skirtingas nužudymo versijas, o vienas jų teigė manęs vykdantis slaptą žvalgybos užduotį, nors GUR bet kokį savo dalyvavimą neigia.
Pagrindinis klausimas – kas iš tiesų užsakė išpuolį prieš V. Jermolajevą ir kodėl – tebėra neatsakytas.