Antrasis Ukrainos prezidentas L. Kučma teigė, kad jam asmeniškai sunkiausia susitaikyti su tuo, jog 2014 m. nebuvo tinkamai reaguota į „žaliųjų žmogeliukų“ veiksmus Kryme.
„Tarp neabejotinų klaidų tikrai paminėčiau katastrofišką sprendimą Vilniuje nepasirašyti asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga. Tačiau emociškai man asmeniškai sunkiausia susitaikyti su faktiniu Krymo atidavimu 2014 m. vasarį–kovą.
Į „žaliųjų žmogeliukų“, kurie ramiai ir įžūliai perėmė Ukrainos pusiasalio kontrolę, veiksmus nebuvo reaguota. Priminsiu: formaliai net nebuvo nustatyta, kad jie yra rusai. Jie buvo nežinomi teroristai, todėl su jais reikėjo atitinkamai elgtis.
Po masinės rusų atakos – V. Zelenskio prašymas partneriams
Ryžtingas atsakas Kryme galėjo sustabdyti mėginimą aneksuoti pusiasalį pačioje pradžioje“, – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė L. Kučma.
Jis atskirai paminėjo ir Ukrainos branduolinių ginklų praradimą. Buvusio prezidento teigimu, sutikimas dėl Ukrainos taktinių branduolinių ginklų išgabenimo 1992 m. buvo lemtinga klaida.
Pasak jo, 1994 m., kai buvo sudarytas Budapešto memorandumas, dėl Ukrainos strateginio saugumo iš esmės nebebuvo ką spręsti – viskas jau buvo nuspręsta dvejais metais anksčiau.
Susiję straipsniai
„Esmė ta, kad Budapešto memorandumas atėmė iš Ukrainos strateginius ginklus, kurių būklė ir charakteristikos bet kuriuo atveju nebūtų leidusios užtikrinti branduolinio atgrasymo.
Tačiau nepriklausomybės pradžioje mes turėjome tam reikalingų ginklų. Turėjome apie 3 tūkst. taktinių branduolinių kovinių galvučių. Iš esmės tuo metu galėjome jas panaudoti gindamiesi nuo Rusijos.
Jų veikimo nuotolis buvo optimalus, tarp šių ginklų buvo branduolinių aviacinių bombų, artilerijos sviedinių ir karinių jūrų pajėgų torpedų – kitaip tariant, visas taktinių branduolinių ginklų spektras. Kitaip nei strateginį arsenalą, šiuos ginklus Ukraina galėjo kontroliuoti ir dislokuoti pati“, – sakė L. Kučma.
Kaip skelbta, visi taktiniai branduoliniai ginklai iš Ukrainos teritorijos į Rusiją baigti gabenti 1992 m. gegužės 7 d. Spaudžiant tarptautiniams partneriams ir Ukrainai stokojant techninių bei finansinių išteklių jiems išlaikyti, buvo perduota apie 2,5 tūkst. taktinių kovinių galvučių.
2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas „Dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių asociacijos susitarimo sudarymo“, kuriuo buvo sustabdytas pasirengimas pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą. Šis sprendimas sukėlė masinius protestus, kurie galiausiai peraugo į Orumo revoliuciją.
2014 m. vasario 20 d. Kryme pradėjo išsilaipinti skiriamųjų ženklų neturintys Rusijos kariai. Kovo 16 d. laikinai Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste, pažeidžiant Ukrainos ir Krymo teisės aktus, buvo surengtas vadinamasis referendumas dėl Krymo statuso. Jis vyko spaudžiant Rusijos kariams ir sukarintoms „savigynos“ grupuotėms bei padedant Rusijos propagandinei žiniasklaidai.