Interviu kanalui RMF24 viceministras pažymėjo, kad kiekviena valstybė turi teisę savarankiškai nustatyti savo istorinius herojus.
„Tačiau jei į Ukrainos nacionalinį panteoną būtų įtraukti asmenys, atsakingi už masinius nusikaltimus prieš civilius gyventojus, tokie kaip S. Bandera ar R. Šuchevyčius, tai gerokai pablogintų Ukrainos santykius ne tik su Lenkija, bet ir apskritai su Europa“, – sakė jis.
Pasak Lenkijos diplomato, per Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) vadovo Jevhено Konovaleco perlaidojimą nebuvo nė vieno ES diplomatijos atstovo. Jis teigė, kad tai buvo „Lenkijos diplomatinis veiksmas“.
Po pranešimų apie Rusijos išpuolius prieš Baltijos šalis – kalbos apie naują karą: atsakė, kur didžiausias iššūkis
„Ukraina žino, kad po tų, kurie žudė – beje, ne tik lenkus, bet ir kai kuriuos ukrainiečius, čekus, žydus bei romus, – vėliavomis, tai yra po UPA kūrėjų vėliavomis, ypač baisiausiu jos veiklos laikotarpiu 1943–1944 m., Ukraina turės didžiulių problemų integruodamasi į Europą“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras.
Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą „Dėl Ukrainos nacionalinio panteono“.
Pirmasis Nacionalinio panteono kūrimo žingsnis buvo 2026 m. gegužę įvykęs OUN-M (Ukrainiečių nacionalistų organizacijos melnykininkų sparno) lyderio Andrijaus Melnyko ir jo žmonos Sofijos Fedak-Melnyk perlaidojimas.
Susiję straipsniai
Jų palaikai buvo pargabenti iš Liuksemburgo ir palaidoti Nacionalinėse karo memorialinėse kapinėse Kyjivo srityje.
Rugpjūčio 18 d. buvo perlaidotas OUN įkūrėjas Jevhenas Konovalecas. Tam Ukraina gavo Nyderlandų leidimą.
Ukrainos nacionalinio panteono projektas pradėtas įgyvendinti paaštrėjus diplomatiniams ginčams tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl istorinio atminimo.
Lenkija anksčiau ne kartą kritikavo OUN ir UPA veikėjų pagerbimą. Visų pirma Teisės ir teisingumo partijos atstovas Michalas Wujcikas išreiškė susirūpinimą dėl „prieštaringai vertinamų asmenybių“, ypač S. Banderos, galimo įtraukimo į panteoną.