„Nepaprastosios padėties paskelbimas nėra susijęs su jokiomis prognozėmis ar prielaidomis, kad Latvijai gresia invazija. Jos tikslas – užtikrinti aiškų teisinį pagrindą situacijoms, kai oro grėsmės metu svarbių sektorių darbuotojai privalo tęsti darbą, kad svarbiausios paslaugos būtų prieinamos visuomenei“, – pabrėžė ministras.
Jis paaiškino, kad teisės aktų tikslas – garantuoti paslaugų ir įmonių, kurių funkcijos yra labai svarbios visuomenės saugumui, sveikatos apsaugai ir nepertraukiamam infrastruktūros veikimui, organizavimą oro grėsmių metu, kol bus patobulinta teisinė sistema.
„Šiuo metu, pavyzdžiui, energetikos, vandentvarkos ir sveikatos priežiūros sektoriuose trūksta reglamentų situacijoms, kai konkrečioje vietovėje skelbiamas oro grėsmės perspėjimas, raginantis gyventojus ieškoti saugaus prieglobsčio ir apriboti savo judėjimą, tačiau kai kurie darbuotojai privalo likti savo darbo vietose, kad užtikrintų svarbių funkcijų tęstinumą“, – sakė J. Vitenbergas.
Aiškėja, iš kur į Latviją įskrido dronas: vienas aspektas išlieka nežinomas
Tačiau, jo teigimu, tai sukuria riziką patiems darbuotojams ir teisinį netikrumą darbdaviams. Todėl būtina įvesti specialius laikinus reglamentus, kurie leistų nustatyti, kokie darbuotojai ir kokiomis sąlygomis toliau dirba, kokie saugos reikalavimai jiems taikomi, taip pat, jei reikia, suteikti asmenines apsaugos priemones ir mokėti draudimą nuo pavojų.
J. Vitenbergas pabrėžė, kad praėjusių metų patirtis per incidentus, kai bepiločiai orlaiviai ir kiti neatpažinti objektai įskrido į Latvijos oro erdvę, yra viena iš priežasčių, kodėl reikia spręsti šią problemą.
„Mums reikia aiškių taisyklių, kaip užtikrinti svarbių paslaugų teikimo tęstinumą tokiose situacijose, kartu apsaugant žmones, kurie teikia šias paslaugas“, – pabrėžė Latvijos ministras.
Susiję straipsniai
Jis pridūrė, kad esmė yra ne ta, jog šiuo metu būtų turima informacijos apie artėjančią invaziją, o ta, kad šalis privalo būti pasirengusi įvairiems oro grėsmių scenarijams ir iš anksto nustatyti aiškias procedūras, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis.
„Svarbiausia, kad gyventojai suprastų, jog nepaprastosios padėties paskelbimas šiuo atveju nėra artėjančio užpuolimo signalas. Tai prevencinė priemonė, užtikrinanti, kad valstybė turėtų reikiamų priemonių svarbiausių paslaugų teikimo tęstinumui palaikyti oro grėsmės metu“, – pabrėžė J. Vitenbergas.
Ministras pridūrė, kad valstybė privalo ne tik reaguoti į jau įvykusią grėsmę, bet ir laiku sukurti teisinę sistemą bei apsaugoti žmones, kurie krizės metu toliau teikia svarbiausias paslaugas visuomenei.
J. Vitenbergas pareiškė, kad tai yra pasirengimo, darbuotojų saugumo ir svarbiausios infrastruktūros atsparumo klausimas, o ne prognozė, kad Latvijai gresia neišvengiamas įsiveržimas. Be to, siūlomos taisyklės yra proporcingos ir bus taikomos tik tiek, kiek tai pateisinama dėl konkrečios grėsmės ir poreikio garantuoti svarbiausių funkcijų tęstinumą.
„Tai nėra ilgalaikis sprendimas, o kitame etape bus priimami nauji teisės aktai, kurie visam laikui sureguliuos šį klausimą, nenaudojant nepaprastosios padėties režimo.
Šiuo metu nepaprastosios padėties paskelbimas yra tik laikinas teisinis mechanizmas, leidžiantis suteikti energetikos, vandens ūkio ir sveikatos priežiūros sektoriams papildomų teisių, kurių šiuo metu teisiškai neįmanoma suteikti, pavyzdžiui, vyriausybės nutarimu“, – aiškino J. Vitenbergas.
Klimato ir energetikos ministerija parengė ir pateikė tvirtinti nutarimo projektą, kuriuo Latvijos rytiniame pasienio rajone iki šių metų gruodžio 1 d. būtų skelbiama nepaprastoji padėtis sveikatos apsaugos, energijos tiekimo ir vandens ūkio sektoriuose, kaip priežastį nurodant Rusijos karinių operacijų eskalavimo grėsmę bei poreikį užkirsti kelią galimoms grėsmėms oro erdvei.
Ministerija paaiškino, kad Latvijos oro erdvėje arba šalia šalies sienų vis dažniau aptinkami bepiločiai orlaiviai ir kiti neatpažinti objektai, galintys kelti grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir svarbiausios infrastruktūros veikimui.
Nutarimo projekte numatytos laikinos darbo valandų ir viršvalandžių reguliavimo išimtys, papildomos kompensacijos ir darbuotojų apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti svarbiausių paslaugų teikimo tęstinumą kilus grėsmei oro erdvėje. Nutarimo projektas pateiktas svarstyti iki pirmadienio, rugpjūčio 31 dienos.