Šalis, kurioje gyvena šiek tiek mažiau nei 400 tūkst. žmonių, pateikė paraišką stoti į ES po 2009 m. finansų krizės, smarkiai nuniokojusios jos ekonomiką.
Narystės derybos buvo sustabdytos 2013 m., kai į valdžią atėjo euroskeptiška vyriausybė.
Dabar prognozuojama, kad referendumo rezultatas bus apylygis, nes naujausios viešosios nuomonės apklausos parodė, kad „taip“ ir „ne“ stovyklos eina koja kojon.
Susiję straipsniai
„Kova gana įtempta, bet aš visada esu optimistė, – AFP sakė užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Katrin Gunnarsdottir, tvirtai pasisakanti už Europą. – Kol kas per anksti švęsti ar liūdėti.“
Balsavimas prasideda 9.00 val. (12 val. Lietuvos laiku) ir baigsis 22.00 val. Kadangi nebus atliekamos rinkėjų apklausos, o varžybos labai įtemptos, pirmųjų patikimų rezultatų tikimasi ne anksčiau kaip vėlų šeštadienio vakarą (gerokai po vidurnakčio Lietuvos laiku).
Apie 273 tūkst. rinkėjų prašoma atsakyti „Taip“ arba „Ne“ į klausimą: „Ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo derybas su Europos Sąjunga?“
Jei laimės „Taip“ šalininkai, su Briuseliu bus deramasi dėl stojimo susitarimo, o vėliau surengtas naujas referendumas dėl faktinės narystės.
Žuvininkystės – Islandijos ekonomikos ramsčio, dėl kurio Reikjavikas nori išlaikyti išimtinę kontrolę – klausimas turės būti derinamas su Briuseliu, kuris šįkart atrodo labiau linkęs ieškoti kompromiso.
„Referendumo esminės priežastys yra visiškai vidinio pobūdžio, tačiau didelį poveikį padarė (JAV prezidento) Donaldo Trumpo antroji kadencija ir su tuo susiję geopolitiniai sukrėtimai“, – AFP sakė Bifrosto universiteto (Islandija) politikos mokslų specialistas Eirikuras Bergmannas.
Dabar, kai Islandijos ekonomika klesti, kai kurie rinkėjai nemato priežasties diskutuoti dėl narystės ES, nes šalis, būdama Europos ekonominės erdvės nare, jau turi prieigą prie bendrosios rinkos.
„Tai tarsi santykiai su žmogumi, su kuriuo negyveni kartu: jei susituokdamas prarandi tai, ką turėjai, tai kam tada tuoktis?“ – sakė 60 metų radijo laidų vedėja Hjordis Vilhjalmsdottir, ant kurios akinių rėmelių puikavosi raudona, mėlyna ir balta – Islandijos vėliavos – spalvos.
„Mums nereikia, kad Briuselis mums vadovautų. Mes patys galime tai daryti“, – sakė 65 metų verslininkas Elias Theodorssonas.
„Prieš šimtą metų mes buvome viena iš skurdžiausių Europos šalių. O dabar esame viena iškiliausių Europos valstybių. Mes patys tai pasiekėme“, – pridūrė jis.
Kalba pinigai
Išvirkščioji atgautos Islandijos gerovės pusė – sparčiai auganti infliacija ir palūkanų normos.
Kai kurios šeimos moka devynių procentų palūkanas už hipotekos paskolas, todėl perspektyva prisijungti prie euro zonos – kurioje palūkanų normos yra žymiai mažesnės – tampa labai patraukli.
„Skirtumas labai didelis, ir mano šeimai tai labai daug reikštų, – sakė 32 metų universiteto administratorė Alexandra Yr van Erven. – Manau, kad atsakingiausia būtų suteikti šiai vyriausybei įgaliojimus derėtis su ES dėl susitarimo, kad galėtume įvertinti galimybes. O tada galėsime įvertinti patį susitarimą.“
Pasaulio arenoje karo sugrįžimas į Europą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sukrėtė nusistovėjusias saugumo doktrinas.
JAV prezidento D. Trumpo nenuspėjamumas ir jo grasinimai užimti kaimyninę Grenlandiją dar labiau padidino islandų susirūpinimą.
Jų sala įsikūrusi strategiškai svarbioje subarktinėje zonoje, neturi kariuomenės ir gynybos prasme yra priklausoma nuo NATO bei 1951 m. dvišalio susitarimo su JAV.
„Žmonės dabar ima abejoti to susitarimo galia, – sakė E. Bergmannas. – Geopolitiniai pokyčiai daro įtaką debatams, bet ne jie yra pagrindinis jų variklis.“
Referendumo rezultatus atidžiai stebės ES, kuri nuo 1995 m. nėra priėmusi nė vienos turtingos šalies, kuri į biudžetą sumokėtų daugiau pinigų nei gautų iš jo.
Briuselis Islandijos narystę vertintų kaip teigiamos plėtros pavyzdį, kuris taip pat galėtų palengvinti sprendimą priimti skurdesnes šalis, pavyzdžiui, Juodkalniją, arba netgi padėtų pakeisti kai kurių itin turtingos, ES nepriklausančios Norvegijos atstovų nuomonę, nes ši šalis galiausiai gali likti izoliuota.
„Islandijos sprendimas neabejotinai sustiprintų argumentus, kodėl ES turėtų priimti naujas nares“, – pažymėjo už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos.