NATO teigimu, šios atakos kelia nerimą, nes Rusijos vadovas Vladimiras Putinas siekia apriboti Europos paramos srautus Ukrainai ir pasėti nesantaiką tarp sąjungininkų.
Vakarų pareigūnai taip pat mano, kad Rusija gali dar labiau eskaluoti konfrontaciją ir jau yra užgrobusi Ukrainos bepiločių orlaivių, kuriuos galėtų panaudoti galimoms provokacijoms prieš NATO šalis.
Informuoti šaltiniai pranešė, kad, siekdamas pademonstruoti Vašingtono susirūpinimą, JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as antradienį netikėtai apsilankė Maskvoje. Iš dalies šio vizito tikslas buvo įtikinti V. Putiną JAV parama savo NATO sąjungininkams.
Neabejoja, kad V. Putinas žais iki 5-ojo straipsnio ribos: Latvijos veiksmai rodo vieną
„Rusija ieško būdų sumažinti NATO šalių paramą Ukrainai, o vienas iš šalutinių padarinių, kurių ji taip pat siekia, yra panikos skleidimas“, – sakė Lietuvos civilinės žvalgybos vadovas Remigijus Bridikis.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė NATO oro erdvę. Nyderlandų žvalgybos tarnybos taip pat perspėjo, kad „Rusijos valstybės struktūros sistemingai vykdo skaitmeninį šnipinėjimą“, įsilauždamos į prie tinklo prijungtas kameras, kad galėtų stebėti Ukrainai teikiamą paramą.
Ukrainos saugumo centro „Sahaidačnyj“ duomenimis, dokumentuotų incidentų, su kuriais siejama Rusija, skaičius nuo maždaug 10 per visus 2024 metus išaugo iki maždaug 15 incidentų per mėnesį nuo balandžio.
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, agresijos lygis sustiprėjo Rusijos karui prieš Ukrainą įžengus į naują, dar pražūtingesnį etapą. Ukraina vis sėkmingiau smogia taikiniams Rusijos gilumoje, darydama žalą naftos ir dujų sektoriui bei kitoms pramonės šakoms, kurios palaiko Maskvos karo mašiną.
Susiję straipsniai
„Nepriklausomai nuo to, ar už viso šio chaoso stovi V. Putinas, ar ne, tai gali būti naudinga Maskvai, stiprinant jos, kaip įtakingos valstybės, reputaciją“, – rašo leidinys.
Rusijos kampanija taip pat gali paskatinti europiečius baimintis, kad dėl jų vyriausybių politikos Ukrainos atžvilgiu jiems patiems kyla asmeninis pavojus.
Dar viena galima baimė – kad ginklų siuntimas Ukrainai išsekina Europos arsenalus, kurių gali prireikti kovai su Rusija.
Jei Maskva pademonstruotų, kad kelia grėsmę, argumentai atsisakyti siųsti ginklus į rytus galėtų sustiprėti. Kremlius taip pat gauna naudos kurstydamas vidaus politinę įtampą prieš būsimus vietos ar nacionalinius rinkimus NATO šalyse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Suomiją, Estiją ir Lenkiją.
Vis dėlto kol kas mažai įrodymų, kad šis planas veikia. Rytinės NATO narės demonstruoja didžiausią paramą karinės pagalbos Ukrainai išsaugojimui ir karinių išlaidų didinimui savo šalyse.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pareiškė, kad Rusija rimtai rengiasi galimam padėties paaštrėjimui ne tik kare prieš Ukrainą, bet ir visame regione. Pasak D. Tusko, šis ruduo ir žiema bus lemiami.
Parengta pagal „Unian“ inf.