Nors Saksonija-Anhaltas yra viena mažiausių iš 16 Vokietijos žemių ir joje gyvena vos 1,7 mln. iš 59 mln. visų šalies rinkimų teisę turinčių žmonių, šio regiono balsavimas laikomas itin reikšmingu. AfD nedaug trūko iki absoliučios daugumos, tačiau pats rezultatas turi pasekmių nacionaliniu mastu.
Vokietijoje rinkimų baigtis dar labiau padidino spaudimą jau ir taip sunkiai besiverčiančiai centro koalicijos vyriausybei Berlyne. Ji gali tapti ir paskutiniu smūgiu itin nepopuliariam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, žadėjusiam sumažinti AfD populiarumą.
Šios politinės problemos dar labiau susilpnins ir blaškys Vokietiją – galingiausią Europos Sąjungos (ES) valstybę – tuo metu, kai žemynas susiduria su daugybe krizių. Europa mėgina suvaldyti Rusijos agresiją, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelia nerimą savo tarifų politika, o Kinija išlieka ekonomine grėsme.
Vokietijoje vienas po kito fiksuojami gąsdinantys incidentai: gyventojai neslepia susirūpinimo
Saksonijos-Anhalto rezultatas taip pat verčia visą Vokietiją iš naujo vertinti savo politinę situaciją, ypač šalyje, kurioje nacių praeitis tebėra stipriai jaučiama. Tai pirmas nacionalistinės kraštutinės dešinės partijos rinkimų triumfas nuo Trečiojo reicho žlugimo 1945 metais.
Vokietijos institucijos AfD iš dalies yra įvardijusios kaip antidemokratinę, o kelios regioninės partijos struktūros, tarp jų ir Saksonijos-Anhalto, priskirtos kraštutinių dešiniųjų ekstremistams. AfD ilgą laiką buvo ypač populiari Rytų Vokietijoje, tačiau dabar apklausose ji taip pat yra didžiausia politinė partija visoje šalyje.
Atrodo, kad Vokietijos politinis elitas nesugebėjo atliepti rinkėjų lūkesčių. Todėl kyla klausimas, ką toliau darys didžiausia Europos ekonomika ir daugiausia gyventojų, neskaitant Rusijos, turinti žemyno valstybė.
Mažasis Saksonijos-Anhalto regionas bangas sukėlė ir už Vokietijos ribų. D. Trumpas sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netruko paskelbti Saksonijos-Anhalto balsavimo rezultatų prognozes.
Susiję straipsniai
AfD ant imigracijos ribojimo, „anti-woke“ pozicijos ir šūkio „Vokietija vokiečiams“ paremta žinutė glaudžiai siejasi su D. Trumpo MAGA retorika. Kaip ir kelios kitos Europos nacionalistinės partijos, AfD daug ką perėmė iš D. Trumpo politinio modelio: kvestionuoja pagrindinės žiniasklaidos vaidmenį, abejoja teisėjų neutralumu ir žada „padaryti Vokietiją vėl didžią“.
Vis dėlto JAV prezidentas Europos rinkimų kampanijose retai minimas vardu, nes politikai puikiai suvokia, koks nepopuliarus jis yra tarp rinkėjų.
Sekmadienio vakarą netrukus po D. Trumpo įrašo sureagavo ir įtakingas Rusijos verslininkas Kirillas Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas. Jis AfD rezultatą pavadino „istoriniu“, Vokietijos nacionalinę vyriausybę – „diskredituota“, o Vokietijos kanclerį – „pažemintu“, Friedricho Merzo situaciją palygindamas su Jungtinės Karalystės buvusio premjero Keiro Starmerio padėtimi. Jis šią vasarą buvo priverstas atsistatydinti.
Rusijos susidomėjimą Vokietijos regioniniais rinkimais paaiškina abiejų šalių pozicijos dėl karo Ukrainoje. Vokietijos vyriausybė yra didžiausia vienintelė Ukrainos rėmėja, o Jungtinė Karalystė, kaip žinoma, Kyjivui tiekė raketas, naudojamas smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, o tai labai supykdė Maskvą.
AfD pozicija Rusijos atžvilgiu yra gerokai palankesnė Maskvai. Partija nori nutraukti karinę paramą Ukrainai, sustabdyti sankcijas Rusijai ir vėl pradėti pirkti gerokai pigesnę rusišką energiją.
Energijai imli Vokietijos pramonė patyrė didžiulį ekonominį smūgį, kai šalis, po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, sustabdė rusiškos energijos importą. Švelnesnis AfD požiūris į Rusiją taip pat patrauklus Rytų Vokietijoje, kuri ir šiandien išlieka gerokai skurdesnė už vakarinę šalies dalį.
Tai vyksta nepaisant to, kad po 1989 metais įvykusio Berlyno sienos griuvimo Vokietija buvusios komunistinės šalies dalies integracijai išleido nuo 2,3 iki 3 trilijonų eurų, priklausomai nuo šaltinių ir nuo to, ar atsižvelgiama į infliaciją. Saksonija-Anhaltas yra skurdžiausia Vokietijos žemė, o joje, kaip ir didelėje Rytų Vokietijos dalyje, tarp rinkėjų galima sutikti vadinamąją „Ostalgie“ – iš esmės nostalgiją santykinai stabilesniems laikams komunizmo laikotarpiu.
Saksonijos-Anhalto rinkimus atidžiai stebėjo ir ES. Per artimiausius 12 mėnesių žemyne laukia intensyvus rinkimų laikotarpis, o balsavimai numatomi tokiose svarbiose valstybėse kaip Prancūzija, Italija, Ispanija ir Lenkija.
Briuselyje nerimaujama, kad visoje Europoje gali sustiprėti daugiau „ekstremalių“ partijų – tiek kairiųjų, tiek, ypač, dešiniųjų.
Ispanijos nacionalistinės partijos „Vox“ lyderis Santiago Abascalas sekmadienį socialiniame tinkle X rašė, kad AfD pergalė Saksonijoje-Anhalte yra „didelė viltis Vokietijai ir Europai“.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas, centro politikos prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkas, situaciją įvertino priešingai.
„Tai rimtas momentas Europai, kai Vokietijos regioniniuose rinkimuose laimi kraštutinė dešinė“, – perspėjo jis.
Nei AfD, nei kitos „kraštutinių dešiniųjų“ partijomis vadinamos politinės jėgos tokio apibūdinimo nepripažįsta. Be to, jos skiriasi savo tonu ir politinėmis programomis.
Prancūzijos Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis sambūris prieš dvejus metus išmetė AfD iš savo frakcijos Europos Parlamente, nes laikė ją pernelyg „radikalia“. Vis dėlto šias partijas dažnai sieja prieš imigraciją nukreipta politika ir stipri nacionalistinė retorika, o būtent tai labiausiai neramina ES.
Nesvarbu, ar šūkis skamba kaip „Vokietija pirmiausia“, „Italija pirmiausia“ ar „Prancūzija prancūzams!“, Briuselyje nuogąstaujama, kad nacionalistinių partijų stiprėjimas silpnina Europos vienybę tuo metu, kai išorinės aplinkybės reikalauja jos kaip niekada anksčiau.
Tokios nacionalistinės partijos kaip AfD ar Italijos „Lega“ paprastai yra stipriai euroskeptiškos. Briuselis savo ruožtu teigia, kad Europai būtina išlikti vieningai, pavyzdžiui, siekiant atsilaikyti prieš D. Trumpo spaudimą ar veiksmingai apsaugoti Europos verslą nuo Kinijos prekių dempingo.
Europos gynybos struktūros taip pat perspėja, kad Europos sankcijų Rusijai susilpnėjimas arba šalių atsitraukimas nuo aktyvaus dalyvavimo NATO tik drąsina Maskvą. Kaip pavyzdžiai minimos Marine Le Pen Nacionalinio sambūrio ir Vokietijos AfD pozicijos.
Saugumo tarnybų vadovai teigia, kad valstybės privalo išlikti vieningos, kad sustabdytų Rusiją Ukrainoje, nes priešingu atveju Kremlius gali susigundyti pulti NATO teritorijoje, pavyzdžiui, Baltijos valstybes.
Tačiau Europos rinkėjai puikiai suvokia išorines grėsmes ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Juos neramina karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose padariniai, prastėjančios sveikatos apsaugos paslaugos jų šalyse ir mažėjantis ekonominis saugumas jiems bei jų šeimoms.
Didelį susirūpinimą kelia ir nekontroliuojama imigracija bei saugumas gatvėse. Būtent čia išryškėja Saksonijos-Anhalto rinkimų reikšmė – tai ryškus pavojaus signalas tradicinėms politinėms partijoms, bet kartu ir visos Europos institucijoms, tokioms kaip teismai bei saugumo tarnybos, kurias AfD atmeta kaip savanaudiškos „sistemos“ dalį.
Europos rinkėjai jaučiasi pasimetę ir nuvilti partijų, už kurias dešimtmečius nuolat balsavo. Tai, kad rinkimų metu jie ima dairytis į dešinę ar kairę, nebūtinai reiškia, jog visi jie staiga tapo ekstremistais.
AfD kampanijos šūkis Saksonijoje-Anhalte buvo optimistiškas – „Viskas įmanoma!“.
Kartu partija žadėjo padėti vokiečiams vėl didžiuotis savo šalimi, o iki šiol valdžioje neišbandyta ir nepatikrinta politinė jėga, panašu, vis labiau vilioja rinkėjus suteikti jai galimybę.
Parengta pagal BBC inf.