Nors AfD neužsitikrino absoliučios daugumos, jos rezultatas tapo geriausiu kraštutinių dešiniųjų Vokietijos politinės jėgos pasirodymu svarbiuose rinkimuose nuo laikotarpio prieš Antrąjį pasaulinį karą. Per metus partijos iškilimas Vokietijoje kėlė vis daugiau nerimo, nes šalyje kraštutinių dešiniųjų politikos paprastai vengiama dėl neišblėsusio Antrojo pasaulinio karo šešėlio.
AfD buvo įkurta 2013 metais, iš pradžių siekiant pasipriešinti euro zonos politikai. Nuo to laiko partija išaugo ir tapo didžiausia opozicine politine jėga Vokietijos Bundestage, šalies federaliniame parlamente.
Partijai vadovauja bendrai pirmininkaujantys Alice Weidel ir Tino Chrupalla. Jie nuolat neigia, kad AfD yra kraštutinių dešiniųjų arba ekstremistinė partija.
Vokietijoje vienas po kito fiksuojami gąsdinantys incidentai: gyventojai neslepia susirūpinimo
Kitos Vokietijos politinės partijos, veikiančios sistemoje, kuri skatina koalicinių vyriausybių formavimą, tradiciškai atsisako bendradarbiauti su AfD. Tarp partijų išlaikoma vadinamoji „ugniasienė“ (vok. Brandmauer), kuria siekiama užkirsti kelią AfD dalyvavimui valdžioje.
Kol kas neaišku, ar AfD po rinkimų galės suformuoti vyriausybę Saksonijos-Anhalto žemėje, nes jai pritrūko daugumos. Vis dėlto, siekiant sukurti didesnį bloką ir aplenkti AfD, greičiausiai reikėtų, kad visos kitos partijos susivienytų.
AfD savo rinkimų manifeste „Vizija 2026“ išdėstė planus, kuriuos įgyvendintų Saksonijos-Anhalto žemėje. Tarp jų – žemės masto deportacijų kampanija ir specialios darbo grupės, koordinuosiančios greitesnį žmonių išsiuntimą iš šalies.
Tokia politika primena JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomą migracijos ribojimo politiką. Partija taip pat siekia glaudesnių ryšių su Rusija.
Susiję straipsniai
AfD remtų karo pabėgėlio statuso panaikinimą Ukrainos piliečiams Vokietijoje tol, kol konfliktas būtų sutelktas rytinėje Ukrainos dalyje. Tai būtų taikoma Ukrainos karo pabėgėliams, gyvenantiems Vokietijoje.
Partija taip pat numato atskiras klases pabėgėlių vaikams. Manifeste teigiama, kad taip būtų siekiama perteikti žinią, jog „jų buvimas Vokietijoje yra tik laikinas“, ir užkirsti kelią „įvairiems sunkumams“, kurių kitiems vaikams esą kyla dėl buvimo šalia kitų kultūrų.
AfD vadovaujama vyriausybė taip pat žadėtų „išnaudoti visas teisines galimybes“, kad apribotų islamo raišką. Tarp minimų priemonių – draudimas skelbti kvietimą maldai ir taisyklių, reglamentuojančių mečečių apipavidalinimą, nustatymas.
Saksonijos-Anhalto rinkimų rezultatai sulaukė atgarsio ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų. AfD pasveikino Elonas Muskas, neslepiantis savo paramos šiai partijai.
Jungtinėje Karalystėje kraštutinių dešiniųjų organizacijos „Restore Britain“ lyderis Rupert Lowe AfD pergalę pavadino „įkvėpimu“ tam, ką galėtų pasiekti jo paties politinė jėga. Jis kalbėjo apie „mūsų draugų AfD“ pergalę.
Tuo metu kaimyninių šalių vyriausybių vadovai į rezultatą reagavo gerokai kitaip.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, užsimindamas apie kraštutinių dešiniųjų šalininkus savo šalyje, pareiškė, kad ši pergalė džiugi tik išdavikams.
„Lenkijoje tik idiotai arba išdavikai gali džiaugtis AfD triumfu Vokietijoje“, – kalbėjo jis.
Picture Alliance/Scanpix nuotr.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas AfD pergalę pavadino „rimtu momentu“ visam žemynui.
Dar prieš paskelbiant galutinį rezultatą Holokaustą išgyvenę žmonės AfD prognozuotą pergalę pavadino pranokstančia jų „blogiausius košmarus“.
93 metų Charlotte Knobloch, Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos žydų bendruomenės prezidentė, sakė, kad toks rezultatas jai sunkiai suvokiamas.
„Tokiomis dienomis man sunku atpažinti savo tėvynę“, – Vokietijos naujienų svetainei „Tagesschau“ sakė C. Knobloch.
„Kad dešinieji ekstremistai Vokietijoje vėl galėtų taip laimėti rinkimus, negalėjau įsivaizduoti net savo blogiausiuose košmaruose“, – pridūrė ji.
Parengta pagal „Sky News“ inf.