A. Merkel AfD pergalę Saksonijoje-Anhalte pavadino „tiesiog šokiruojančia“ Prancūzijos kraštutiniai dešinieji tyli

Antradienį kalbėdama renginyje, kurį Kelne surengė Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“, A. Merkel sakė, kad jos partija Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) patyrė aiškų pralaimėjimą.

„Mano, kaip CDU narės, širdis kraujuoja“, – teigė A. Merkel, kuri vadovavo šaliai 2005–2021 m.

„Esame lūžio taško, tikro lūžio taško Vokietijos istorijoje liudininkai“, – nurodė ji.

Tokie jos komentarai nuskambėjo praėjus dviem dienoms po to, kai AfD Saksonijoje-Anhalte surinko rekordiškai daug – 43,8 proc. balsų, tačiau neiškovojo absoliučios daugumos vietų žemės parlamente. CDU gavo 17,2 proc. balsų ir greičiausiai pereis į opoziciją, o AfD siekia suformuoti mažumos vyriausybę.

A. Merkel pažymėjo, kad demokratinės partijos turi taikyti kitokį požiūrį, jog galėtų veiksmingiau bendrauti su visuomene ir aiškiau paaiškinti pažangą, „kreipdamosi į piliečius individualiai“.

Daugelis piliečių nebeteikia svarbos faktams ir vietoj to remiasi emocijomis, nurodė A. Merkel ir kartu perspėjo, kad toks požiūris neturi tapti plačiai paplitęs.

„Apšvietos pasiekimas buvo tas, kad žmonės sutarė dėl faktų“, – dėstė ji. Jei emocijos taptų svarbesnės už faktus, civilizacija žengtų žingsnį atgal, pridūrė ji.

Prancūzijos kraštutiniai dešinieji tyli it vandens į burnas prisisėmę dėl kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalės regioniniuose rinkimuose, baimindamiesi, kad pernelyg glaudus ryšys su šia partija gali pakenkti Marine Le Pen galimybėms 2027 m. laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus.

Praėjus daugiau nei dienai, kai AfD laimėjo daugiausiai balsų per rinkimus Saksonijos-Anhalto žemėje, nei M. Le Pen, nei jos Nacionalinio sambūrio (RN) lyderis Jordanas Bardella nepratarė nė žodžio apie didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo kraštutinių dešiniųjų partijos proveržį Vokietijoje.

Jų tyla atitinka panašų kai kurių kitų prieš imigraciją nusistačiusių Europos partijų nenorą susisaistyti su pernelyg įvairiais klausimais nuo ​​migracijos iki istorijos ekstremalia AfD.

M. Le Pen turi didžiausią galimybę ketvirtuoju bandymu 2027 m. laimėti Eliziejaus rūmus. Apklausos rodo, kad ji smarkiai pirmaus per pirmąjį ratą ir mažų mažiausiai kels didelę grėmę bet kuriam varžovui antrajame rate.

J. Bardella 2024 m. oficialiai atsiribojo nuo AfD Europos Parlamente. Tai lėmė vieno iš aukšto rango AfD veikėjo pareiškimas, kad asmuo, buvęs nacistinės Vokietijos SS pajėgų narys, „automatiškai nėra nusikaltėlis“, taip pat paaiškėjus, kad Vokietijos partija turi slaptą planą masiškai deportuoti užsienio kilmės žmones.

30 metų J. Bardella – būsimasis ministras pirmininkas, jei laimės M. Le Pen – dieną prieš rinkimus Vokietijoje pabrėžė, kad AfD elektorato spaudimas privertė Vokietijos vyriausybę užimti griežtesnę poziciją dėl migracijos.

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad kai kurie nesutarimai paskatino RN atsiriboti nuo AfD.

„Mes su jais neturime nieko bendra“, – sekmadienį televizijos kanalui LCI sakė RN įstatymų leidėjas Franckas Allisio ir pridūrė, kad labai gerai, jog Europos Parlamente partijos nebėra išvien.

„Turime rimtų problemų tiek dėl stiliaus, tiek dėl turinio. Nelaikome jų savo sąjungininkais Vokietijoje“, – sakė jis.

Kolega įstatymų leidėjas Jeanas Philippe‘as Tanguy, M. Le Pen patikėtinis, teigė, kad AfD laikosi pozicijos, „prieštaraujančios Prancūzijos interesams“.

„Mes pastebėjome: vokiečiai balsavo už šią partiją“, – pirmadienį trumpai pareiškė RN įstatymų leidėjas Philippe‘as Ballard‘as.

Jis sakė, kad yra klausimų, kuriais abi partijos gali susitarti, tačiau AfD painioja „brutalumą su tvirtumu“.

Kitur Europoje kraštutiniai dešinieji taip pat nusiteikę įtariai. Jungtinės Karalystės kraštutinių dešiniųjų Reformų partijos lyderis Nigelas Farage‘as irgi tyli, nusitaikęs į Didžiosios Britanijos lyderius.

Nekomentavo ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, vadovaujanti neofašistines šaknis turinčiai partijai.

Pastaraisiais metais M. Le Pen įdėjo labai daug pastangų, kad RN nebūtų demonizuojama ir galėtų būti renkama, bei atsiribojo nuo savo tėvo, jos įkūrėjo Jeano Marie Le Peno, palikimo.

Tačiau jos pakartotas pažadas uždrausti moterims viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus buvo vertinamas prieštaringai.

AfD pergalė iškovota RN jautriu metu, kai pasirodė pranešimų apie įtampą tarp M. Le Pen ir J. Bardella dėl galvos apdangalų draudimo ir pensijų politikos.

Siekdamas paneigti spėliones, J. Bardella savaitgalį interviu BFMTV teigė turįs tvirtą politinį ir asmeninį ryšį su M. Le Pen.

Tačiau M. Le Pen ir toliau visiškai susitelkusi į savo siekį tapti prezidente, nes likus daugiau nei pusei metų iki rinkimų dar daug kas gali pasikeisti.