Tai, kas vyksta Lenkijoje, kelia nerimą: ukrainiečiai – išpuolių taikiniai (2)

Maždaug 1,5 mln. ukrainiečių gyvenančių Lenkijoje tema tampa vis aktualesnė – politikai naudojasi visuomenėje tvyrančiu nepasitenkinimu dėl socialinių išmokų ir skaudžiais istorijos klausimais. Tuo metu prieš ukrainiečius nukreiptų nusikaltimų skaičius auga.

Lenkijai ruošiantis svarbiems 2027 metų parlamento rinkimams, ši retorika tampa vis aštresnė.

Per 2025 metų Lenkijos prezidento rinkimų kampaniją politikai ėmė vaizduoti šalyje gyvenančius ukrainiečius kaip žmones, kurie naudojasi valstybės parama ir taip apsunkina viešuosius finansus.

Šią vasarą Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atėmė aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Tokios reakcijos sulaukė V. Zelenskio sprendimas vieną Ukrainos kariuomenės dalinį pavadinti Antrojo pasaulinio karo metais veikusios Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu.

1943–1945 metais UPA vykdė etninio valymo kampaniją, per kurią buvo nužudyta dešimtys tūkstančių lenkų. Tiesa, ši organizacija taip pat kovojo prieš Sovietų Sąjungą.

Lenkija nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais buvo viena svarbiausių Kyjivo rėmėjų. Tačiau nacionalistinis politinis sparnas, kuriam siekia vadovauti K. Nawrockis, vis dažniau bando išnaudoti įtampą dėl ukrainiečių buvimo Lenkijoje ir karo metais įvykusių žudynių.

Antiukrainietiška retorika jau stiprėja artėjant 2027 metų rudenį vyksiantiems parlamento rinkimams. Juose premjero Donaldo Tusko iš esmės pro Ukrainą pasisakanti koalicija susidurs su nacionalistine partija „Teisė ir teisingumas“ bei dar dviem kraštutinių dešiniųjų partijomis. Apklausos rodo, kad D. Tusko pergalė toli gražu nėra garantuota.

Libertarų partija „Konfederacija“ kritikavo ukrainiečiams mokamas socialines išmokas. Tuo metu Europos Parlamento narys, kraštutinių dešiniųjų partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ lyderis Grzegorzas Braunas viename vasaros renginyje, skirtame ukrainiečių įvykdytų lenkų civilių žudynių atminimui, pareiškė:

„Kyjivo režimas nėra nei mūsų sąjungininkas, nei mūsų draugas – jis yra mūsų priešas.“

„Teisės ir teisingumo“ kandidatas į premjero postą Przemysławas Czarnėkas liepą pareiškė, kad „karinė pagalba Ukrainai turi būti sustabdyta, kol ši šalis nepakeis savo istorinės politikos“.

Varšuvos „Civitas“ universiteto sociologijos profesorius, Lenkijos kovos su rasizmu organizacijos „Niekada daugiau“ bendraįkūrėjas Rafałas Pankowskis mano, kad nors dauguma lenkų tebepalaiko Ukrainą, visuomenėje jau ryškėja susiskaldymo požymiai.

„Solidarumas su ukrainiečiais tarp daugelio lenkų išlieka stiprus, tačiau populistinė antiukrainietiška retorika sukūrė palankią terpę išpuoliams. Didelė ir matoma mažuma tapo taikiniu, o žodinė agresija pradėjo virsti smurtu. Tuo pasinaudojo ir Rusijos propaganda“, – sakė jis.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilijus Bodnaras taip pat nerimauja, kad politikai Ukrainos klausimą paverčia visuomenę skaldančiu įrankiu.

„Dalis Lenkijos politinės klasės bando išnaudoti Ukrainos klausimą politinei naudai. Vieni koncentruojasi į įvykius Ukrainoje, kiti – į čia gyvenančių ukrainiečių elgesį. Kad ir kaip būtų, Ukraina yra kiekvienos politinės grupės pasakojimo dalis – tiesiog kiekviena ją pateikia skirtingai“, – sakė jis.

Ukrainiečiai atsiduria smurto taikinyje Naujausias Lenkijos ir Ukrainos ginčas galbūt jau pasitraukė iš pirmųjų naujienų puslapių, tačiau jo sukelta baimė niekur nedingo.

„Lenkijoje gyvenu maždaug 10 metų. Atvykau čia studijuoti ir pasilikau“, – pasakojo Olena, vienoje Varšuvos kultūros įstaigų dirbanti gidė.

Moteris paprašė tikrojo vardo neskelbti, nes baiminasi dėl savo saugumo.

„Man prireikė nemažai laiko integruotis, tačiau per pastaruosius metus niekada nesijaučiau tokia svetima. Pradėjau bijoti viešumoje kalbėti ukrainietiškai ir nerimauti dėl čia gyvenančių ar į Lenkiją aplankyti atvykstančių savo draugų bei artimųjų“, – sakė ji.

Apklausos taip pat rodo ryškų lenkų požiūrio į ukrainiečius pokytį.

Valstybinio tyrimų centro CBOS kasmet atliekama apklausa parodė, kad palankiai ukrainiečius vertinančių lenkų dalis sumažėjo nuo 51 proc. 2023 metais iki 29 proc. 2026 metų sausį. Tuo metu neigiamai ukrainiečius vertinančių gyventojų dalis per pastaruosius metus išaugo nuo 38 iki 43 proc.

Kitoje CBOS apklausoje 45,4 proc. respondentų teigė, kad požiūrio pablogėjimą lėmė ginčai dėl karo metų žudynių ir istorinės politikos. Antroje vietoje atsidūrė ukrainiečiams skiriamos socialinės išmokos – jas nurodė 36,4 proc. apklaustųjų.

Varšuvos universitete dirbantis ukrainietis Ivanas, kuris paprašė neskelbti jo pavardės, papasakojo apie konfliktą su kaimynu dėl V. Zelenskio sprendimo vieną karinį dalinį pavadinti UPA vardu.

„Buvome lifte. Kaimynas pradėjo ant manęs šaukti, liepė grįžti į Ukrainą ir perduoti V. Zelenskiui, kad jis neturėjo taip pasielgti. Buvo absurdiška“, – sakė Ivanas.

Olena prisiminė ir kitą incidentą. Lenkė sekė jos vedamą turistų grupę ir piktinosi, kad girdėti Olena kalbanti lenkiškai esą yra „gėda“ lenkams.

„Garsiai pasakiau, kad lenkų kalba nėra mano gimtoji, kad atvykau iš Ukrainos“, – pasakojo ji.

Ivanui ir Olenai priešiškumas kol kas apsiribojo žodiniais išpuoliais. Tačiau kiti ukrainiečiai jau susidūrė su fiziniu smurtu.

Liepos mėnesį buvo suimti du vyrai, įtariami užpuolę du ukrainiečius – 20-metę Anastaziją ir jos 21 metų partnerį Maksimą. Pora buvo sumušta prie vienos Vroclavo parduotuvės.

Išpuolį pasmerkė Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga padėkojo policijai už įtariamųjų sulaikymą.

Tą patį mėnesį ne tarnybos metu buvęs Bielsko-Bialos miesto autobusų bendrovės darbuotojas autobuse įžeidinėjo tris ukrainiečius dėl jų tautybės. Tarp nukentėjusiųjų buvo dvi 11-metės moksleivės.

Rugpjūtį Poznanėje tramvajuje buvo užpultas ukrainietis.

Lenkijos policija pirmąjį šių metų pusmetį užregistravo 180 pranešimų apie etniniais motyvais prieš ukrainiečius įvykdytus nusikaltimus. Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ skelbia, kad tai yra 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lenkijos vyriausybė, sugriežtinusi ukrainiečių galimybes gauti socialinę paramą, nors jų bendras indėlis į šalies ekonomiką gerokai viršija valstybei tenkančias išlaidas, 2026 metų pradžioje įsteigė 50 specializuotų prokuratūros padalinių neapykantos nusikaltimams tirti.

Nuo vasario iki birželio Lenkijos prokurorai teismams perdavė 283 tokias bylas. Daugiau kaip 80 proc. atvejų nukentėjusieji buvo ukrainiečiai. Palyginimui, 2014 metais jų dalis siekė vos 4 proc., o 2023 metais – 74 proc.

Liepos mėnesį D. Tuskas pareiškė, kad užpuolikai tapo įžūlesni, nes mano turintys politinę apsaugą. Jis paragino K. Nawrockį viešai pasisakyti šiuo klausimu.

„Tiesiogiai kreipiuosi į prezidentą – nustokite tylėti šiuo klausimu. Turime ryžtingai kovoti su šiuo smurtu, nes banditai, chuliganai ir ši smurto patologija tapo drąsesni ir įžūlesni, nes sulaukė ir politinio palaikymo“, – sakė D. Tuskas.

Į situaciją sureagavo ir Romos katalikų bažnyčia, paragindama „nekurstyti nacionalistinių nuotaikų“.

Ambasadorius V. Bodnaras tikisi, kad politikai nustos aštrinti santykius tarp Lenkijos ir Ukrainos.

„Geriausias atsakas būtų veiksminga komunikacija – politikų, žiniasklaidos ir, žinoma, valstybės pareigūnų. Jie turėtų pozityviai komunikuoti ir spręsti klausimus, kurie yra skausmingi ar svarbūs abiem pusėms“, – sakė V. Bodnaras.

Ivanas teigia, kad pasikeitusi atmosfera verčia jį Lenkijoje būti atsargesnį ir vengti atkreipti į save dėmesį.

„Aš ir toliau kalbu ukrainietiškai, nešioju ženklelį su Lenkijos ir Ukrainos vėliavomis. Pasikeitė tai, kaip jaučiuosi galimų konfliktų metu. Anksčiau nebijodavau pasisakyti ir apginti savęs, jei kas nors puldavo dėl to, kad esu ukrainietis“, – pasakojo jis.

„Dabar bijau, kad niekas man nepadėtų ir kad pats būčiau apkaltintas įstatymų pažeidimu bei tiesiog deportuotas, nors jau esu sukūręs savo gyvenimą Lenkijoje.“

Lenkijos vyriausybės politika numato galimybę deportuoti ukrainiečius net už nedidelius pažeidimus. Vienas 18-metis ukrainietis buvo išsiųstas iš šalies už tai, kad koncerte peršoko apsauginį barjerą.