Ilgą laiką Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Rusija buvo vertinama kaip valstybė, nuosekliai einanti nuosmukio keliu, tačiau toks vertinimas vis mažiau atitinka realybę. Rusija išlieka branduoline supervalstybe, turi vieną stipriausių kariuomenių pasaulyje ir didelius gamtinių išteklių rezervus.
Nepaisant plataus masto Vakarų sankcijų, Rusijos ekonomika nepatyrė tikėtino žlugimo, o bandymai ją izoliuoti tarptautiniu mastu neatėmė iš Maskvos įtakos. Rusija taip pat aktyviai naudojasi BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, stiprindama savo pozicijas pasaulyje, kuris vis labiau tolsta nuo Vakarų dominavimo.
Atskiras Maskvos pranašumas – karo prieš Ukrainą patirtis. Nepaisant rimtų problemų pirmaisiais plataus masto invazijos metais, vėliau Rusijos ginkluotosios pajėgos prisitaikė prie šiuolaikinių technologijų ir taktikos.
D. Trumpo ir V. Putino telefoninio pokalbio detalės: prakalbo apie santykių atkūrimo perspektyvas
Šiandien Rusija turi ne tik galingą kariuomenę, bet ir unikalią didelio masto naujos kartos sausumos karo patirtį. Tuo pat metu jos branduolinis potencialas išlieka vienu pagrindinių Vakarų atgrasymo įrankių.
Maskvai papildomo svorio suteikia gamtiniai ištekliai – nafta, dujos, anglis, kviečiai, trąšos, uranas ir kritinės svarbos metalai. Pasaulyje, kuriame vis dažniau sutrinka tiekimas, šių išteklių turėjimas tampa svarbiu politiniu svertu.
Vis dėlto pagrindinė Kremliaus problema, pasak analizės, yra ta, kad dabartinė chaotiška pasaulio tvarka gali būti laikina. Jei pasaulinė sistema vėl pradėtų konsoliduotis, JAV atkurtų glaudesnius transatlantinius ryšius, o tarptautinė prekyba ir bendradarbiavimas suaktyvėtų, dalis Rusijos pranašumų išnyktų.
Tokiu atveju Maskvai tektų konkuruoti ne tik pasitelkiant karinę galią. Jai reikėtų technologijų, investicijų, stipraus privataus sektoriaus ir prieigos prie pasaulinių rinkų.
Susiję straipsniai
Būtent čia Rusija gali susidurti su rimtomis problemomis. Jos gyventojų skaičius mažėja, priklausomybė nuo žaliavų eksporto išlieka didelė, o pernelyg didelė valstybės kontrolė riboja privačių technologijų bendrovių plėtrą.
Ypač pavojingu šaliai gali tapti atsilikimas dirbtinio intelekto, robotikos, švariosios energetikos, kvantinių skaičiavimų ir biotechnologijų srityse. Tai galėtų sumažinti Rusijos konkurencingumą, jei pasaulio ekonominė ir politinė sistema taptų stabilesnė.
Analizės autoriai teigia, kad ilgalaikė Rusijos ateitis priklausys nuo jos gebėjimo prisitaikyti prie naujos pasaulio tvarkos.
„Taikus sambūvis ir net ribotas bendradarbiavimas – geriausias kelias“, – teigiama analizėje.
Ypač svarbiu laikomas galimas santykių su Europos Sąjunga atkūrimas. Iki karo būtent Europos šalys buvo vienos pagrindinių Maskvos ekonominių partnerių ir technologijų šaltinių.
Kartu Rusijai rekomenduojama laikytis tarptautinės teisės, net jei tai reikštų tam tikrų trumpalaikių pranašumų atsisakymą. Analizės autoriai taip pat perspėja, kad pernelyg didelis prisirišimas prie stabilumo gali tapti pagrindine grėsme Kremliui.
Jei Maskva nesugebės prisitaikyti prie technologinių ir geopolitinių pokyčių, dabartinė jos galia palaipsniui gali virsti silpnybe.
„Tokia pozicija gali peraugti į atsisakymą prisitaikyti – savotišką suakmenėjimą, kuris jau ne kartą nustūmė didžiąsias valstybes į istorijos paraštes“, – pažymima analizėje.