Dėl sukčiavimo, lėšų švaistymo ir netinkamo karinių pirkimų valdymo Ukraina vien 2024 m. prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių (apie 1 mlrd. eurų).

Tai nurodoma daugiau kaip 700 puslapių dokumentų, parengtų Ukrainos valstybinei audito tarnybai ir Gynybos ministerijos vidaus audito padaliniui patikrinus 2024 ir 2025 m. sudarytas sutartis.

Nustatyta, kad 7 iš 10 didžiausių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nors buvo neįvykdę ankstesnių įsipareigojimų, dėl jų veiklos vyko baudžiamieji tyrimai arba vadovai buvo suimti dėl įtarimų korupcija.

Vienu atveju valstybinė Pavlohrado chemijos gamykla kariuomenei perdavė apie 233 tūkst. netinkamų naudoti minosvaidžio minų, bet vėliau vis tiek gavo papildomų užsakymų. Daugelio šaudmenų sprogdikliai arba parako užtaisai buvo brokuoti, tad minos tinkamai neiššaudavo arba nesprogdavo.

[[ge:lrytas:lrytas:43916449]]

Taip pat atskleista atvejų, kai Ukraina už ginkluotę mokėjo gerokai daugiau, negu būtų pasirinkusi pigesnius konkurentų pasiūlymus. Pavyzdžiui, Turkijos gamintoja „Arca Defense“ pasiūlė 70 mm nevaldomąsias aviacines raketas Ukrainai parduoti tiesiogiai – po 4,2 tūkst. dolerių (3,6 tūkst. eurų).

Du tarpininkai tokią pačią amuniciją siūlė brangiau. Sutartis sudaryta su Čekijos gynybos pramonės grupės „Czechoslovak Group“ antrine bendrove, pasiūliusia didžiausią kainą – 5,1 tūkst. dolerių (4,4 tūkst. eurų) už raketą. Dėl to bendra kaina padidėjo 130 mln. dolerių (112 mln. eurų).

Kitos tyrėjų nagrinėtos sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, kurios neįrodė galinčios pristatyti ginkluotę, neturėjo reikiamų licencijų arba jau buvo pažeidusios ankstesnius susitarimus. Auditoriai nustatė 18 tokių tiekėjų, iš jų 6 nebuvo įvykdę nė vienos ankstesnės karinės sutarties.

Kitas atvejis susijęs su sovietiniais laikais sukurtų raketų pirkimu iš serbų gamintojo. Dėl glaudžių Serbijos ryšių su Rusija Ukraina pirkimą vykdė per tarpininkus.

[[ge:lrytas:lrytas:43896740]][[ge:lrytas:lrytas:43927443]][[ge:lrytas:lrytas:43928342]]

Sutartis sudaryta su Ukrainos valstybine ginklų prekybos bendrove „Spetstechnoexport“, kuri jau buvo neįvykdžiusi sutarčių, o buvę jos vadovai tirti dėl galimo lėšų pasisavinimo ir pinigų plovimo.

Bendrovė neturėjo ir Serbijos išduotos raketų eksporto licencijos – vietoj jos pateikė Ukrainos karinės žvalgybos „garantinį raštą“. Anot auditorių, toks palankumas įmonei neturėjo teisinio pagrindo ir buvo parodytas nepaisant anksčiau neįvykdytų jos įsipareigojimų.

Vėliau „Spetstechnoexport“ sudarė kelias subrangos sutartis su JAV bendrove „Regulus Global“. Bendra jų vertė siekė 1,7 mlrd. dolerių (apie 1,5 mlrd. eurų). „Regulus Global“ vadovas Williamas Somerindyke’as teigė, kad tuometis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas siekė pašalinti tarpininkus iš ginkluotės pirkimo grandinės. Jo prašymu amerikiečių bendrovė turėjo tiesiogiai bendradarbiauti su Ukrainos Gynybos pirkimų agentūra, o „Spetstechnoexport“ būtų buvusi pašalinta iš proceso. Sandoris galiausiai žlugo.

2025 m. pradžioje „Spetstechnoexport“ buvo didžiausia Gynybos pirkimų agentūros skolininkė ir turėjo daugiau neįvykdytų sutarčių negu bet kuris kitas tiekėjas.

Parengta pagal „The New York Times“, „TVP World“ ir ELTA inf.

Ukrainos karo pirkimuose – stulbinantis auditorių atskleistas chaosas (1)