„Nenorėčiau sukelti problemų, bet pasakysiu jums – norėčiau matyti suvienytą [Airiją – red. past.]. Turiu draugų abiejose pusėse. Airiai – nuostabūs žmonės. (...) Norėčiau matyti suvienytą [Airiją – red. past.]. Manau, kad tai būtų puiku“, – vizito į Airiją metu pareiškė D. Trumpas.
„Galų gale tai įvyks. (...) Dabar mes apie tai kalbame, o jūs čia turite tinkamą žmogų, kad išjudintų šį reikalą. Taip, manau, kad tai būtų fantastiška. Akivaizdu, kad dabar JK turės kažką pasakyti apie tai, bet manau, kad tai būtų puikus dalykas. Na, kodėl tai būtų blogai?“ – savo mintis dėstė JAV prezidentas.
Airija suskilo po 1919–1921 m. vykusio Airijos nepriklausomybės karo ir Anglijos–Airijos sutarties: susikūrė Airijos Laisvoji Valstybė (vėliau – Airijos Respublika), o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės sudėtyje.
D. Trumpas pabrėžė, kad JAV iki šiol tęsia kovą su teroru: „Gali būti tik pergalė“
Kai Šiaurės Airijos pirmosios ministrės pavaduotoja Emma Little-Pengelly, Demokratinės junionistų partijos (DUP) narė, kovo mėnesį lankėsi Vašingtone, ji pareiškė, kad D. Trumpas juokavo kalbėdamas apie galimą Airijos „susijungimą“.
Tačiau po šeštadienį spaudos konferencijoje išsakytų jo pareiškimų neatrodė, kad JAV prezidentas juokautų.
D. Trumpo komentarams sukėlus atgarsį visoje JK, nebuvo aišku, ar tai reiškia pokytį JAV administracijos politikoje, ar, kaip įprasta JAV prezidentui, tebuvo spontaniška pastaba.
Susiję straipsniai
Komentarų nesureikšmino
Buvęs D. Trumpo pasiuntinys Šiaurės Airijoje ir buvęs respublikonų kongresmenas Mickas Mulvaney nesureikšmino šių komentarų.
„Tai nereiškia JAV užsienio politikos pokyčio. Mes ir toliau esame tvirtai įsipareigoję laikytis Didžiojo penktadienio susitarimo“, – teigė jis.
Didžiojo penktadienio susitarimas, dar vadinamas Belfasto susitarimu, – tai 1998 m. balandžio 10 d. pasirašyta istorinė taikos sutartis, padėjusi tašką beveik tris dešimtmečius trukusiam kruvinam religiniam ir politiniam konfliktui Šiaurės Airijoje.
Su tuo sutiko ir demokratų kongresmenas Brendanas Boyle'as. „Šiam susitarimui pritaria abi pagrindinės partijos ir tai nesikeis“, – teigė jis.
Nors abu pripažino, kad D. Trumpas tikriausiai buvo teisus sakydamas, jog „galiausiai“ Airija bus suvienyta, tai, jų nuomone, nereiškia, kad JAV ketina aktyviai siekti tokio tikslo.
Siekia airių bendruomenės balsų?
D. Trumpas savo nuomonę pakartojo ir netrukus po spaudos konferencijos, kai pasakė kalbą kviestinei auditorijai JAV ambasadoriaus rezidencijoje.
„Tiesą sakant, tai buvo beveik pirmasis jo paminėtas dalykas ir leido suprasti, kad galbūt jis pats suvokė, jog ankstesniu savo pasisakymu įsivėlė į sudėtingą situaciją.
Likusi kalbos dalis taip pat buvo gana keista. Buvo skelbiama, kad jis Airijos ir airių kilmės amerikiečių verslo lyderiams Dubline sakys 20 minučių trukmės kalbą, tačiau ji truko beveik dvigubai ilgiau ir daugiausia nukrypo į JAV vidaus politikos klausimus“, – pastebi britų nacionalinis transliuotojas BBC.
D. Trumpas savo kalboje gyrė savo politiką, kalbėdamas apie kovą su nelegalia imigracija, sudarytus susitarimus ir išaugusią gynybos pramonės gamybą.
JAV prezidentas taip pat dar kartą kritikavo Jungtinę Karalystę dėl, jo nuomone, nepakankamos paramos jo vykdomai karinei operacijai Irane.
Tačiau ko D. Trumpas siekė tokia retorika ir skandalingu pareiškimu apie Šiaurės Airiją?
Šių metų lapkritį artėja lemiami tarpiniai rinkimai į Kongresą, o Respublikonų partija, galinti prarasti vienų arba abiejų Kongreso rūmų kontrolę, patiria didelį spaudimą dėl prezidento politikos.
Tačiau kaip šie rinkimai susiję su D. Trumpo vizitu Airijoje? Maždaug dešimtadalis JAV gyventojų teigia turintys airiškų šaknų, tačiau jie nėra vienalytis rinkėjų blokas.
BBC vyriausioji laidų vedėja Dubline Caitriona Perry svarstė, kad D. Trumpas galėjo bandyti paveikti didelę masę nepriklausomų arba svyruojančių airių kilmės amerikiečių, kurie pastaraisiais metais keitė savo paramą tarp Respublikonų ir Demokratų partijų.
Daugybė protestantų, pasisakančių už tai, kad Šiaurės Airija liktų Jungtinės Karalystės sudėtyje ir prieštaraujančių jos susijungimui su katalikiška Airija, taip pat buvo D. Trumpo rėmėjai.
Todėl, C. Perry nuomone, šiuo metu, kai siekiama kiekvieno įmanomo balso, tai galėjo turėti tam tikros įtakos.
Tam yra ir istorinis precedentas. Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas sulaukė didelės airių kilmės amerikiečių paramos, kai kandidatavo į prezidentus, pažadėjęs aktyviai įsitraukti į taikos procesą.
B. Clintonas šį pažadą ištiesėjo – jo antrosios kadencijos metu buvo pasirašytas Belfasto susitarimas.
Visgi airių kilmės JAV bendruomenė dabar yra kitokia, o Amerikos vidaus politikos klimatas nuo to laiko tapo dar labiau susiskaldęs. Mažai tikėtina, kad tai pasikeis ir po lapkričio rinkimų kampanijos.