Šią savaitę M. Carney vyksta į Strasbūrą – ten jis trečiadienį taps pirmuoju vyriausybės vadovu, kuris gyvai klausysis Europos Sąjungos metinio pranešimo, o kitą dieną pats sakys kalbą Europos Parlamente.
Jis taip pat užsuks į Liverpulį, kur surengs pirmąjį susitikimą su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu.
Jo vizitas yra „nepaprastai svarbus simbolis“, – teigė EP narys iš Vokietijos Tobias Cremeris, pagrindinis kovo mėnesio rezoliucijos, raginančios stiprinti ES ir Kanados bendradarbiavimą, iniciatorius.
JAV ir Kanados prekybos karą labiausiai pajus viena provincija: neslepia – padėtis įtempta
„Kanada turi daug išteklių, kurių Europai labai trūksta, nesvarbu, ar tai būtų energija, ar retieji žemių elementai (ir) žaliaviniai mineralai“, – sakė T. Cremeris AFP.
Kanada smarkiai nukentėjo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėto prekybos karo, turint omenyje jos glaudžią ekonominę integraciją su pietinėmis kaimynėmis, ir dabar skubiai ieško naujų ekonominių partnerių.
Susiję straipsniai
ES taip pat sukrėtė D. Trumpo sugrįžimas į postą ir, kaip ir Kanada, ji siekia „diversifikuoti ir mažinti riziką“ savo užsienio santykiuose, teigė T. Cremeris.
Būsima ES narė?
M. Carney jau priartino Kanadą prie bloko.
Kanada tapo pirmąja ne ES šalimi, prisijungusia prie ES gynybos pirkimų programos, o premjeras prisidėjo prie Kanados dalyvavimo „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Kitą mėnesį M. Carney Monrealyje rengia ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio metu, kaip jis teigė, prasidės diskusijos dėl „kur kas stipresnės ir gilesnės ekonominės bei saugumo partnerystės“ kūrimo.
EP narys iš Ispanijos Javieras Moreno Sanchezas, vadovaujantis parlamentinei delegacijai santykiams su Kanada, pažymėjo, kad Otava ir Briuselis vieningai sutaria klimato ir dirbtinio intelekto klausimais, jau rengiamas ir skaitmeninės prekybos susitarimas.
Šis susitarimas būtų grindžiamas esamu laisvosios prekybos susitarimu, vadinamu CETA, kuris, pasak J. M. Sanchezo, turi neišnaudotą potencialą, nes mažos ir vidutinės įmonės dar nepasinaudoja jo teikiamais privalumais.
Spėlionės apie visateisę Kanados narystę ES sustiprėjo per D. Trumpo antrąją kadenciją.
Ketvirtadienį M. Carney buvo paklaustas apie Kanados prisijungimo prie ES perspektyvas ir pateikė, pasak jo paties, „neatsakymą“, nenorėdamas nei atmesti šios idėjos, nei ją patvirtinti.
„Nerealistiška“
Balandžio mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. kanadiečių pritaria narystei ES, tačiau neaišku, ar Kanada apskritai atitinka reikalavimus.
ES sutarties 49 straipsnyje teigiama, kad prie bloko gali prisijungti „Europos valstybė“, įsipareigojusi gerbti „žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę ir teisės viršenybę (bei) pagarbą žmogaus teisėms“.
Sutartyje nėra nurodyti geografiniai „Europos valstybės“ kriterijai, tačiau sunku įsivaizduoti, kad Kanada juos atitiktų.
„Idėja, kad Kanada taptų Europos Sąjungos nare, tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu – aš tikrai nematau, kad tai būtų realistiška perspektyva“, – sakė Briuselio analitinio centro „Bruegel“ analitikas Ignacio Garcia Bercero.
1987 m. Marokui buvo atsisakyta suteikti narystę, motyvuojant tuo, kad jis nėra Europos valstybė.
J. M. Sanchezas juokavo, kad Kanada geografiškai „nėra taip toli“, atsižvelgiant į jos buvimą netoli Danijos autonominės teritorijos Grenlandijos.
Tačiau, pasak jo, glaudūs ryšiai su ES yra įmanomi ir be visateisės narystės, kaip yra Islandijos ir Šveicarijos atveju.
Tačiau, skirtingai nei Šveicarijos atveju, prekių gabenimas tarp Kanados ir ES reikalauja didelių transporto išlaidų, o Europa Kanadai niekada nepakeis Amerikos rinkos.
Liepos mėnesį 70 proc. Kanados eksporto buvo skirtas JAV, o ES – vos penki procentai.
Vis dėlto, „kuo glaudžiau galime bendradarbiauti, tuo geriau“, – sakė T. Cremeris.