Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje nuolatinei tarnybai turėtų būti dislokuota 4,8 tūkst. Vokietijos karių. Tačiau savanorių pritraukimas jau kelis mėnesius stringa.
Dar rugpjūtį „Bild“ pranešė, kad savanoriais pavyko užpildyti tik apie 60 proc. reikalingų tarnybos vietų.
B. Pistoriusas ilgą laiką tikėjosi, kad brigada bus visiškai suformuota savanoriškos tarnybos principu.
NATO kovinė grupė oficialiai perėjo į Vokietijos brigados Lietuvoje pavaldumą: „Siunčiame aiškią žinią"
Tačiau dar birželį jis atvirai pripažino, kad daliai karių gali būti taikomas privalomas paskyrimas. Tuomet B. Pistoriusas įvardijo savanorių skaičių kaip „mažesnį nei 1 tūkst.“
Labiausiai tarnyboje trūksta IT specialistų, logistikos darbuotojų, virėjų ir eilinių karių.
Susiję straipsniai
„Bild“ šaltinių teigimu, šiuo metu privalomas skyrimas tarnauti galėtų būti taikomas iki 20 proc. visos brigados karių.
Tačiau Bundesveras tikisi šį trūkumą sumažinti iki 10 proc. Šią informaciją „Bild“ patvirtino keli vienas nuo kito nepriklausomi šaltiniai.
Savanoriškumas ir toliau išlieka pagrindiniu principu. Tačiau, kaip rašo „Bild“, siekiant užtikrinti brigados pasirengimą veikti, be privalomų paskyrimų jau nebeišsiverčiama.
Bundesveras jau kelis mėnesius vykdo plataus masto reklamos kampanijas, siekdamas įtikinti karius persikelti į Lietuvą.
Kariams bei jų šeimoms taip pat buvo siūlomos pažintinės kelionės į Lietuvą.
Spaudimas Vokietijos Bundesverui yra milžiniškas, rašo „Bild“.
Nors brigada turi būti visiškai suformuota tik iki 2027 m. pabaigos, personalo pokyčiams įvesti lieka vos keli mėnesiai, nes kariai teisiškai turi būti iš anksto informuoti apie dislokavimą Lietuvoje.