Po atėjimo į valdžią 2024 m. šios nedidelės Šiaurės šalies, turinčios 5,6 mln. gyventojų, lyderis tapo žinomas dėl savo diplomatinių įgūdžių. Jis palaiko glaudžius ryšius tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su D. Trumpu – pastarasis ryšys užsimezgė žaidžiant golfą.
Atletiškas 58-erių politikas sakė, kad nenori „pervertinti savo vaidmens ar santykių su Jungtinių Valstijų prezidentu“.
„Aš esu iš nedidelės šalies, o jis atstovauja supervalstybei“, – pažymėjo jis, kalbėdamas prezidento rezidencijoje Helsinkio pakrantėje.
Kitas A. Stubbo susitikimas su D. Trumpu numatytas kitą savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Pragmatiški santykiai
A. Stubbas teigė, kad jo santykiai su D. Trumpu yra „labai pragmatiški“.
„Tačiau nepuoselėkime iliuzijų (…) prezidentas Trumpas yra išties savarankiškai mąstantis žmogus ir iš esmės daro tai, ką nori“, – pridūrė jis.
To pavyzdys – kai „Google“ praėjusią savaitę paskelbė apie mažiausiai 13 mlrd. eurų investicijas į su dirbtiniu intelektu susijusius projektus Suomijoje, D. Trumpas pirmadienį savo platformoje „Truth Social“ paskelbė įniršio kupiną žinutę.
„Nesu tuo patenkintas ir noriu, kad jie pakeistų savo mąstymą“, – tvirtino D. Trumpas.
Tačiau A. Stubbas buvo nusiteikęs optimistiškai.
„Mes džiaugiamės šia investicija ir manau, kad ji duos daug naudos dvišaliams JAV ir Suomijos santykiams“, – sakė jis.
Suomija, kuri turi 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija, sustiprino santykius su Jungtinėmis Valstijomis, kai 2023 m. atsisakė kelis dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstojo į JAV vadovaujamą karinį aljansą NATO.
Kas slypi už Suomijos prezidento pasiūlymo derėtis su Rusija: argumentas aiškus
Tačiau anksčiau šįmet nuskambėję D. Trumpo grasinimai, kad Vašingtonas dėl nacionalinio saugumo priežasčių turi kontroliuoti autonominę Danijos teritoriją Grenlandiją, sukėlė nesutarimus su Europa.
„Suprantu, kad visa politinė retorika yra nemaloni, ir, žinoma, mes 100 proc. palaikome Daniją. Dėl to nėra jokių klausimų“, – tikino A. Stubbas.
„Tačiau pažvelgus į kitą medalio pusę, manau, kad amerikiečiai pagaliau supranta Arkties svarbą“, – pridūrė jis, laikydamas Jungtines Valstijas partnerėmis, o ne varžovėmis.
„Trumpas – labai naudingas NATO“
Susiję straipsniai
A. Stubbas teigė, kad nenuspėjamas JAV lyderis buvo „labai naudingas NATO“, nepaisant dažnai skambančios jo kritikos kariniam aljansui.
„Šalys narės padidino išlaidas gynybai dėl tokios pasienio šalies kaip Suomija. Tai yra gerai“, – dėstė A. Stubbas.
A. Stubbas anksčiau kalbėjo apie būtinybę Europos vyriausybėms tiesiogiai bendrauti su Maskva, siekiant išspręsti karą Ukrainoje.
„Manau, kad kažkuriuo metu turime atverti bendravimo kanalus, nes neįmanoma kalbėtis, jei spaudžiamas nutildymo mygtukas“, tačiau „termino kol kas nėra“, teigė jis.
A. Stubbas sakė, kad aktyviai bendradarbiauja su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store „vadinamajame užkulisių biure“.
„Bandome padėti ukrainiečiams kaip tik galime. Taip pat turime aktyvius bendravimo kanalus su Amerikos derybininkais“, – pridūrė jis.
Tačiau mintis paskirti Europos „specialųjį pasiuntinį“, kuris kalbėtų vienu balsu – netgi buvo iškelta A. Stubbo kandidatūra – dabar, regis, jau išblėso.
„Manau, kad ganėtinai aišku, jog Europa neturės vieno balso“, – sakė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Europoje užfiksuotos kelios „hibridinės atakos“, pavyzdžiui, drono su sprogmenimis radybos viename Vokietijos oro uoste, dėl kurių Berlynas apkaltino Maskvą.
A. Stubbas paragino europiečius „tvirtai reaguoti“ susiduriant su hibridiniu karu, kurį žemyne vykdo Rusija.
„Manau, kad galima drąsiai teigti, jog linija tarp karo ir taikos tapo neryški, o tai yra nauja realybė, kurioje šiuo metu gyvename Europoje“, – teigė jis ir rekomendavo šiaurietišką priemonę.
„Tiesiog išlikite ramūs, nueikite į pirtį, išsimaudykite, išanalizuokite padėtį ir veikite atitinkamai“, – nurodė jis.