„Situacija yra labai bloga“, – „Onet“ sakė šaltinis iš Lenkijos vyriausybės aplinkos. Anot jo, V. Putinas „deja, įsibėgėja“, o gaunamos ataskaitos tampa vis labiau neraminančios.
Lenkijos pareigūnai oficialiuose pokalbiuose neatskleidžia detalių apie kontaktus su amerikiečiais. Praėjusią savaitę Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė gavęs CŽA vadovo J. Ratcliffe'o ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais.
D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams – ne tik Rusijos ir Ukrainos fronte, bet ir rytiniame NATO flange. Neseniai Vašingtone taip pat lankėsi už specialiųjų tarnybų koordinavimą atsakingas ministras Tomaszas Siemoniakas, kuris akis į akį susitiko su CŽA vadovu.
CŽA vadovo vizitas Maskvoje nebuvo be priežasties: iškilo naujo susitikimo planas
Šis susitikimas įvyko praėjus mažiau nei dviem savaitėms po J. Ratcliffe'o vizito Maskvoje. CŽA vadovo misija turėjo padėti sumažinti įtampą, o, JAV žiniasklaidos teigimu, Maskvoje jis įspėjo dėl galimos atakos prieš NATO teritoriją ir ragino Rusiją pradėti taikos derybas.
J. Ratcliffe'as taip pat esą perdavė Rusijai žinią, kad jos padėtis silpnėja ir blogės, jei kariniai veiksmai bus tęsiami. Tačiau laukto įtampos mažėjimo nebuvo.
Naktį iš rugpjūčio 25-osios į 26-ąją Rusija į Ukrainą pasiuntė 162 dronus. Kitą naktį buvo panaudoti 258 dronai ir raketos.
Vėliau laikraščiui „The Washington Post“ vienas iš šaltinių sakė, kad po susitikimų Rusijos sostinėje J. Ratcliffe'as esą padarė išvadą, jog perdavė numatytą žinią, tačiau realiai nieko nepakeitė. Anot šio šaltinio, Rusija vizitą suprato kaip bandymą įtikinti V. Putiną nutraukti karą, o pats V. Putinas jį įvertino kaip silpnumo ženklą.
Susiję straipsniai
Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad V. Putinas iš pradžių turėjo susitikti su CŽA vadovu, tačiau paskutinę akimirką šį susitikimą išbraukė iš savo darbotvarkės. Būtent tokiomis aplinkybėmis pastaruoju metu suintensyvėjo Varšuvos ir Vašingtono kontaktai.
„Onet“ šaltinių teigimu, amerikiečiai Varšuvai perdavė nerimą keliantį signalą. Vienas Lenkijos pareigūnas teigė, kad amerikiečius sukrėtė tai, jog praėjus vos dienai po J. Ratcliffe'o vizito V. Putinas surengė masinę Ukrainos ataką.
„Amerikiečiai buvo šokiruoti, kad kitą dieną po Ratcliffe'o vizito V. Putinas surengė masinę ataką prieš Ukrainą. Vėliau jie klausinėjo Vidurio Europos sąjungininkų, taip pat ir mūsų, ir svarstė, koks galėjo būti šios demonstracijos tikslas. Nes dėl to, kad tai buvo demonstracija, jie neturi jokių abejonių“, – sakė pareigūnas.
Ši situacija kelia nerimą Varšuvoje ir verčia kelti klausimą dėl politinio Vašingtono veiksmų veiksmingumo. Nerimą didina ir tai, kad iš JAV sklindantys signalai yra prieštaringi: JAV prezidentas Donaldas Trumpas vieną dieną giria ukrainiečius, o kitą kaltina juos dėl aukštų degalų kainų, kurias, jo teigimu, lemia Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Lenkijai nerimą kelia ir pastarieji svarbių pareigų JAV Gynybos departamente atsistatydinimai. Vis dėlto, kaip anksčiau skelbė „Onet“, kitą savaitę vicepremjeras ir Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Vašingtone susitiks su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.
Neoficialiomis „Onet“ žiniomis, per vicepremjero ir Pentagono vadovo susitikimą bus aptariamas gynybos sutarčių įgyvendinimas, taip pat nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje statybos klausimas. Tačiau ypač svarbu tai, kad Lenkijos gynybos ministerijos delegacija į JAV sostinę vyks Rusijos karo Ukrainoje eskalacijos laikotarpiu.
Prieš kelias dienas Rusijos dronas smogė į traukinį visai šalia Lenkijos ir Ukrainos pasienio kontrolės punkto. Vakar Lenkijos kariuomenė Baltijos pajūryje, netoli Jaroslaveco, aptiko Rusijos žvalgybinį droną.
Iš Lenkijos vyriausybės aplinkos taip pat girdėti, kad sąjungininkų perspėjimai buvo susiję su galimomis Rusijos provokacijomis, naudojant įrangą su suklastotu Ukrainos žymėjimu. Tarp galimų scenarijų minimas drono smūgis vienai iš rytinio NATO flango valstybių, taip pat sabotažas, susijęs su svarbių energetikos infrastruktūros elementų, be kita ko, Lenkijoje, sugadinimu.
Lenkijai taip pat neramu dėl galimybės, kad Rusija galėtų dezorganizuoti eismą pasienio kontrolės punktuose ir priversti žmones evakuotis, smūgiuodama į taikinius Ukrainos teritorijoje. Tokia eskalacija gali būti vertinama kaip bandymas apsunkinti pagalbą Kyjivui, įbauginti jo sąjungininkus ir patikrinti jų pasirengimą reaguoti.
Jeigu Kremlius manytų, kad tolesni smūgiai nesukels skaudžių pasekmių, jis galėtų apskaičiuoti, jog spaudimu išsireikalaus daugiau nei prie derybų stalo. Todėl amerikiečių nuostaba po CŽA vadovo misijos kelia klausimą, ar Vašingtonas sugebės pakeisti tokį apskaičiavimą ir veiksmingai sustabdyti tolesnę eskalaciją.
Parengta pagal „Onet“ inf.