Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna taip pat sakė, kad Estija rengiasi įvairiems scenarijams, jei Rusija paskelbtų visuotinę mobilizaciją. M. Tsahknos teigimu, saugumo kabinetas reguliariai aptaria galimus Rusijos veiksmus ir tai, kaip į juos turėtų reaguoti Estija. Jis pridūrė, kad visuotinė mobilizacija gerokai padidintų vidaus įtampą Rusijoje.
Premjeras K. Michalas per spaudos konferenciją pabrėžė, kad svarbu reguliariai gauti naujausią informaciją apie saugumo padėtį.
„Čia nėra nieko paslaptingo ar neįprasto. Niekam ne naujiena, kad Rusijoje reikalai klostosi labai prastai. Nė viena jų ekonomikos dalis nėra sveika, o kas mėnesį žūsta arba sužeidžiama 30–40 tūkst. vyrų. Tam tikru metu jie turės imtis veiksmų, kad galėtų tęsti karą, o NATO ir Europos Sąjungos šalys turi būti pasirengusios tokiems veiksmams ir atitinkamai komunikuoti“, – sakė K. Michalas.
Aiškėja, kada galėtų įvykti JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimas dėl derybų atnaujinimo
K. Michalas patvirtino, kad Rusijai paskelbus visuotinę mobilizaciją siena galėtų būti uždaryta nedelsiant.
„Atsižvelgiant į grėsmės vertinimą bus imamasi skirtingų veiksmų. Siena taip pat gali būti uždaryta nedelsiant, kaip jau esame darę, kai pasienio kontrolės punktuose kilo problemų dėl tvarkos pažeidėjų. (...) Kadangi mobilizacija gali pakeisti grėsmės vertinimą, imsimės atitinkamų veiksmų priklausomai nuo to, ar ji bus paskelbta ir kokio pobūdžio ji bus“, – kalbėjo Estijos premjeras.
Jis pridūrė, kad pasienio kontrolės punktų darbo laikas jau sutrumpintas ir įvesta visapusiška muitinės patikra.
Susiję straipsniai
Problema – ne tik Estijai
M. Tsahkna teigė, kad visai Europai būtina stebėti didėjančią vidaus įtampą Rusijoje.
„Visi supranta, kad, pavyzdžiui, paskelbus privalomą visų tam tikros amžiaus grupės žmonių mobilizaciją, vidaus įtampa Rusijoje gerokai padidėtų. Tai yra mūsų įprasto darbo dalis – turime numatyti įvairius sprendimus, įvertinti grėsmes ir būti pasirengę. Kaip sakė premjeras, sprendimą, pavyzdžiui, uždaryti sieną, vyriausybė, atsižvelgdama į grėsmės vertinimą, gali priimti labai greitai“, – sakė M. Tsahkna.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad mobilizacijos grėsmė iš tiesų yra gerokai platesnė problema ir susijusi ne tik su Estija.
„Atvirai kalbant, manau, kad Estija galimoms grėsmėms ar įtampai pasirengusi daug geriau nei likusi Europa. Aptarėme – ir Estija tuo užsiima visoje Europoje Šiaurės ir Baltijos šalių formatu – tai, kad pernai Šengeno erdvėje Rusijos piliečiams, kurie čia atvyko, buvo išduota 650 tūkst. vizų.
Šis spaudimas tikrai gali didėti. Estijoje tokios problemos neturime, nes šių žmonių ir taip neįleidžiame, tačiau turime suvokti padėtį ir paaiškinti savo Europos partneriams, kokią grėsmę Europos saugumui kelia didėjanti vidaus įtampa Rusijoje“, – sakė M. Tsahkna.
Estija rugpjūtį pranešė saugumo sumetimais toliau ribosianti pasienio punktų su Rusija darbą. Vyriausybė nusprendė neribotam laikui pratęsti Narvos, Luhamos ir Koidulos kontrolės punktų darbo ribojimą nakties valandomis.
Dieną pasienio punktai lieka atviri dvylika valandų – nuo 7.00 iki 19.00 val. Tas pats galioja ir geležinkelio pasienio kontrolės punktams.
Vyriausybė pratęsė nuo pavasario galiojančią tvarką, kuri turėjo būti taikoma iki rugpjūčio pabaigos. Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šis sprendimas priimtas platesniame Maskvos ir ES santykių, kurių toną diktuoja Rusijos karas prieš Ukrainą, kontekste.
Rusija ir Estija turi 294 km ilgio sieną. Ji yra Šengeno zonos ir NATO išorinės sienos dalis. Estijos ir Rusijos siena didžiąja dalimi eina per Peipaus ežerą ir Narvos upę. Sausumoje yra tik trys sienos perėjimo punktai – Narvoje, Luhamoje ir Koiduloje.