„Dėl drąsios mano draugo Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio lyderystės daroma didelė pažanga steigiant JAV karinę bazę Lenkijoje“, – socialiniuose tinkluose teigė D. Trumpas.
„Jei tai įvyks, vieta bus paskelbta labai greitai. Tai bus istorinis žingsnis mūsų puikiam JAV ir Lenkijos aljansui“, – pridūrė jis.
D. Trumpas apie tai paskelbė nepaisant to, kad jo administracija pradėjo oficialią savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, kuri pakurstė sąjungininkų nuogąstavimus, jog ji gali sumažinti savo pajėgų apimtis Europos šalyse.
D. Trumpas vėl prakalbo apie artėjantį susitarimą su Iranu: „Pamatysime, kaip tai veiks“
Tačiau Lenkija, kuri ribojasi su Ukraina ir Rusija NATO rytiniame flange ir gynybai skiria apie 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), stengiasi sustiprinti JAV buvimą savo teritorijoje.
„Esame pasirengę toliau dėti pastangas, kad sustiprintume bendradarbiavimą gynybos srityje: rimtai, atsakingai ir visada kartu“, – tinkle „X“ pažymėjo K. Nawrockis.
Susiję straipsniai
„Galiu jus patikinti, kad Lenkijos vyriausybė darys viską, jog parinktų geriausią įmanomą vietą JAV karinei bazei“, – akcentavo jis.
K. Nawrockis yra konservatyvus D. Trumpo sąjungininkas; pernai jis lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Šio vizito metu D. Trumpas pasiūlė atsiųsti daugiau JAV karių į Lenkiją.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis rugpjūčio mėnesį sakė, kad jo šalis su Jungtinėmis Valstijomis aptaria galimybę įsteigti nuolatinę JAV bazę jos teritorijoje.
„Jau baigėme pradinį (proceso) etapą, jau nekalbant apie politinę valią, kuri buvo pareikšta jau seniai“, – visuomeniniam transliuotojui TVP teigė P. Zalewskis.
Lenkijoje šiuo metu dislokuota beveik 10 tūkst. JAV karių, tačiau beveik išimtinai rotacijos principu.
Vašingtonas pažėrė aštrios kritikos kai kurioms Europos šalims, neleidusioms JAV pajėgoms pasinaudoti NATO bazėmis jų teritorijoje per karą su Iranu.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas taip pat pagrasino sumažinti savo šalies indėlį į Aljanso biudžetą, jei tam tikros valstybės nevykdys praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Hagoje prisiimtų įsipareigojimų.
Tame viršūnių susitikime NATO sąjungininkės įsipareigojo iki 2035 m. saugumo išlaidoms skirti mažiausiai 5 proc. savo BVP, įskaitant 3,5 proc., skiriamus vien tik karinėms išlaidoms.