Nurodoma, kad jau sudaryti preliminarūs susitarimai dėl susitikimo, kuris galėtų įvykti kitų metų kovą.
Nors pagrindinės Vokietijos politinės partijos neleidžia AfD dalyvauti federalinėse valdančiosiose koalicijose, šiuo metu ši prieš imigraciją pasisakanti ir Rusijai palanki partija, remiantis apklausomis, yra populiariausia politinė jėga šalyje.
Vieno „Reuters“ šaltinio teigimu, planuojamame susitikime dalyvautų K. Dmitrijevas – artimas V. Putino patikėtinis ir Rusijos suverenaus turto fondo, Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF), vadovas – bei AfD federaliniai pirmininkai Alice Weidel ir Tino Chrupalla.
„Demokratijai nereikia alternatyvų“: tūkstančiai Vokietijoje tęsia protestus prieš AfD
Iki plataus masto Vakarų sankcijų įvedimo po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija tiekė daugiau kaip pusę Vokietijoje suvartojamų gamtinių dujų ir daugiau nei trečdalį žalios naftos importo.
Tai sukūrė glaudžius pramoninius ir komercinius ryšius, kuriuos Berlynas per pastaruosius ketverius metus stengėsi nutraukti.
Susiję straipsniai
„Reuters“ šaltinis nurodė, kad dvišalis susitikimas priklausytų nuo to, ar iki jo Ukraina ir Rusija susitartų dėl preliminarios taikos sistemos.
Organizatoriai taip pat svarsto galimybę iniciatyvą išplėsti į trišalį dialogą, kuriame dalyvautų AfD, Rusijos vadovybės ir JAV atstovai.
Kaip galimos susitikimo vietos svarstomos kelios neutralios arba Vakarams nepriklausančios valstybės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją ir Izraelį.
AfD ragina nedelsiant nutraukti Vokietijos karinę paramą Ukrainai, panaikinti tarptautines sankcijas Maskvai ir kuo greičiau atkurti dvišalį energetikos tranzitą per Baltijos jūrą.
Per rinkimus Vokietijos federalinėje Saksonijos-Anhalto žemėje AfD pasiekė istorinį rezultatą – surinko beveik 44 proc. balsų ir liko vos per tris mandatus nuo absoliučios daugumos parlamente.
Kaltinimai išdavyste
Pranešimai apie planuojamas konsultacijas sulaukė Vokietijos valdžios ir opozicijos atstovų pasmerkimo. Aukšto rango Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Žaliųjų politikai šį žingsnį pavadino politine išdavyste.
Pasak televizijos kanalo ntv, Bundestago Žaliųjų atstovas Michaelis Kellneris perspėjo, kad energetinės priklausomybės nuo Rusijos atkūrimas keltų grėsmę šalies ekonominiam ir demokratiniam saugumui.
„Vokietija neturi vėl tapti priklausoma nuo Rusijos. Negalime kartoti energetinės krizės klaidų. Ji mums kainavo 50 mlrd. eurų. Negalime siekti prie to grįžti. Tai būtų išdavystė. Putinas naudojasi AfD savo tikslams“, – ntv sakė M. Kellneris.
CDU užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris taip pat sukritikavo planus ir perspėjo, kad energetinių koridorių atvėrimas gali izoliuoti Vokietiją NATO ir Europos Sąjungoje.
„AfD yra Rusijos pusėje ir pasirengusi išduoti tiek Ukrainą, tiek Vokietiją. Rusija naudoja energetiką, įskaitant „Nord Stream“, kaip hibridinį ginklą kariniams tikslams. „Nord Stream“ veiklos atnaujinimas būtų katastrofa Europos saugumui ir lemtų Vokietijos izoliaciją“, – teigė jis.
R. Kiesewetteris taip pat pridūrė, kad tokios konsultacijos gali daryti spaudimą tam tikroms Vokietijos vidaus politinėms grupėms CDU viduje, kurios tyliai pasisako už pragmatišką grįžimą prie pigesnių rusiškų angliavandenilių pirkimo.