Bendrame laiške, paskelbtame šeštadienį kartu su jos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ lyderiu Jordanu Bardella, M. Le Pen taip pat pasmerkė neseniai įvykusius įvykius, pavyzdžiui, Leipcigo oro uoste aptiktą droną su sprogmenimis, kuris taikėsi į Ukrainos lėktuvą.
„Mes niekada netoleruosime, kad užsienio valstybė, šiuo atveju Rusija, galėtų tikėtis tiesiogiai ar netiesiogiai diktuoti mūsų šalies politiką, naudodamasi bauginimu, grasinimais, destabilizavimu ar psichologiniu spaudimu“, – rašė M. Le Pen ir J. Bardella.
Prancūzijos užsienio politika bus sprendžiama Paryžiuje, o ne Maskvoje, teigė ji.
Susiję straipsniai
Laišką paskatino tai, kad Maskva neseniai kelių Europos įmonių, tarp jų ir „Auchan“, verslą Rusijoje perdavė priverstiniam valdymui.
M. Le Pen ir J. Bardella taip pat rašė apie „priešiškus veiksmus Europoje“, kurie, jų teigimu, vykdomi Rusijos vardu veikiančių agentų ir pastarąsias kelias savaites vis dažnėja.
Anksčiau M. Le Pen ne kartą buvo kritikuojama už tai, kad nepakankamai aiškiai atsiribojo nuo Kremliaus. Ji taip pat sulaukė kritikos, kad 2014 m. paėmė paskolą iš Čekijos ir Rusijos banko. Dabar 58-metė politikė atsiriboja nuo Rusijos bendrame laiške su J. Bardella, jos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ lyderiu.
M. Le Pen ir J. Bardella dabar rašo, kad diskusijos dėl Prancūzijos diplomatinės ir strateginės orientacijos yra teisėtos. Taip pat reikia diskutuoti ir dėl paramos Ukrainai masto ir su ja susijusių sąlygų.
Tačiau spaudimas iš išorės yra neteisėtas.
„Jokia provokacija, jokia slapta operacija ir jokie destabilizavimo veiksmai negali priversti Prancūzijos palengvinti Rusijai jos karo Ukrainoje tikslų pasiekimo“, – teigė abu politikai.
M. Le Pen siekia tapti Prancūzijos prezidente kitų metų pavasario rinkimuose. Nuomonės apklausose ji šiuo metu gerokai lenkia kitus kandidatus ir turi dideles galimybes patekti į antrąjį rinkimų turą.