2025 m. sausį grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad dėl strateginių priežasčių Vašingtonui būtina kontroliuoti Grenlandiją. Tokie pareiškimai kėlė nerimą NATO sąjungininkei Danijai ir sulaukė griežto Aljanso pasipriešinimo.
Danija ir Grenlandija – autonominė Danijos teritorija – palankiai įvertino susitarimą ir pranešė, kad kitą savaitę jį pasirašys Niujorke, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Tačiau susitarimo sąlygos kol kas nėra aiškios, o Danija tvirtina, kad jos suverenitetas išlieka nepažeistas.
D. Trumpas persigalvojo? Praneša apie didelę pažangą steigiant JAV karinę bazę Lenkijoje
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškime nurodė, kad tai yra susitarimas, kuriuo kartu pripažįstamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei Grenlandijos žmonių teisė į apsisprendimą.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė susitarimą su Danijos Karalyste ir Grenlandija, kuriuo Jungtinėms Valstijoms suteikiama nuolatinė Grenlandijos saugumo ir visų kitų poreikių kontrolė“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.
Susiję straipsniai
„Nuo šiol joks JAV priešininkas be mūsų aiškaus raštiško sutikimo negalės turėti bazės Grenlandijoje, dislokuoti ten karinių pajėgų ar investuoti į jautrius sektorius.“
80-metis prezidentas šį susitarimą pavadino neterminuotu ir pareiškė, kad jis niekada nesibaigs. Pasak D. Trumpo, Vašingtonas nedelsdamas pradės smarkiai didinti savo karinį buvimą šioje teritorijoje.
„Geras susitarimas“
D. Trumpas ne kartą perspėjo, kad Rusija ir Kinija mėgina įsitvirtinti Grenlandijoje, šylant Arkties regionui tampant vis svarbesne strateginės konkurencijos arena. JAV Valstybės departamentas aiškiai pareiškė, kad Maskvai ir Pekinui nebus leista to padaryti.
„Šis susitarimas garantuoja, kad Kinija ir Rusija negalės turėti bazės Grenlandijoje, negalės siųsti į Grenlandiją karių, be to, yra sukurti būtini mechanizmai, užkertantys kelią investicijoms į jautrius sektorius“, – sakė Valstybės departamento pareigūnas.
Šių metų sausį Davoso ekonomikos forume D. Trumpas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte esą susitarė dėl Grenlandijos ateities, tačiau šio susitarimo sąlygos liko neaiškios.
M. Frederiksen pirmadienį sakė optimistiškai vertinanti galimybę, kad nuo sausio vykstančios diskusijos su Jungtinėmis Valstijomis ir Grenlandija padės išspręsti ginčą.
Penktadienį ji pareiškė besidžiaugianti, kad atsirado perspektyva sudaryti gerą susitarimą Grenlandijai, Danijos Karalystei ir Jungtinėms Valstijoms, ir pridūrė, kad tai būtų naudinga NATO ir Europai.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas pareiškė, kad susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis stiprina teritorijos saugumą.
Įtampa NATO
D. Trumpas nepateikė išsamios informacijos, kaip šis susitarimas veiks, taip pat nebuvo aišku, ar jis susijęs su susitarimu su M. Rutte, ar iš esmės nuo jo skiriasi.
Tačiau kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Jungtinės Valstijos, be jau turimos Pitufiko bazės Grenlandijos šiaurėje, nori atidaryti dar tris naujas karines bazes teritorijos pietuose.
1951 m. sudarytas ir 2004 m. atnaujintas gynybos susitarimas jau dabar leidžia Vašingtonui didinti saloje dislokuojamų karių skaičių ir plėsti karinius objektus, jei apie tai iš anksto informuojamos Danija ir Grenlandija.
Krizei pasiekus piką, D. Trumpas neatmetė galimybės panaudoti jėgą siekiant užimti 57 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją, o tai sukėlė nerimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Nuo to laiko įtampa kiek atslūgo, o NATO, regis, siekdama nuraminti D. Trumpą, pradėjo naują misiją saugumui Arktyje stiprinti.