Pasak J. Kaczyńskio, nepaisant tokių nesutarimų, dažniausiai pavykdavo rasti sprendimus, leidusius išlaikyti gerus abiejų šalių santykius.
„Ukrainiečiai kartais tikėjosi dalykų, su kuriais mes dėl įvairių priežasčių, apie kurias negaliu kalbėti, negalėjome sutikti. Paprastai pavykdavo rasti tokią išeitį, kad tuo metu geri Lenkijos ir Ukrainos santykiai būtų išlaikyti“, – sakė jis.
Vėliau, anot J. Kaczyńskio, santykiai pradėjo klostytis kitaip, nes Ukraina pakeitė savo požiūrį. Jis teigė manantis, kad iš pradžių Kyjivas galėjo turėti „šiek tiek keistą“ planą – įtraukti Lenkiją į karą, taip pat svarstant vienos valstybės sukūrimo scenarijų.
Kiek iš tiesų grėsminga padėtis Rytų Europoje? Ambasadorius išskyrė keistą Lenkijos elgesio detalę
„Man atrodo, kad iš pradžių jie turėjo šiek tiek keistą koncepciją – kad įtrauks mus į šį karą, netgi vienos valstybės sukūrimo pagrindu. V. Zelenskio kalba Seime būtent ir krypo šia kryptimi“, – teigė J. Kaczyńskis.
J. Kaczyńskis taip pat tvirtino, kad Ukraina galėjo neteisingai įvertinti Lenkijos karinius pajėgumus pirmaisiais Rusijos plataus masto invazijos mėnesiais. Jo teigimu, Lenkija tuo metu neturėjo pakankamai realių karinių pajėgų, kad galėtų įsitraukti į karą.
„Lenkija, net jeigu būtų buvusi labai karinga šalis, praktiškai neturėjo jokių realių ginkluotųjų pajėgų. Ji negalėjo įsitraukti į karą. Kita pusė to nepastebėjo, galbūt dėl tos geros nuomonės, kurią apie mus turėjo rusai“, – sakė J. Kaczyńskis.
Jo vertinimu, Ukrainos skaičiavimams įtakos galėjo turėti ir Lenkijos narystė NATO.
Susiję straipsniai
„Be to, buvo kalbama ir apie NATO įsitraukimą, jie, regis, manė, kad tokio pobūdžio tikslus galima pasiekti, tačiau dėl to nesu tikras, tai nustatys istorikai“, – pridūrė J. Kaczyńskis.
Kongrese J. Kaczyńskis taip pat kalbėjo apie padėtį Lenkijoje prieš prasidedant plataus masto karui. Jis teigė, kad dar iki Rusijos invazijos vyko hibridinis karas, o PiS vadovaujama vyriausybė rengėsi galimiems tolesniems įvykiams.
„Kalbant apie mūsų priešininkus, tuo metu jie ypatingo solidarumo su mumis nerodė. Kalbu apie priešininkus, kuriuos turime Lenkijoje. Turėjome daugumą, todėl galėjome viską įgyvendinti, kartais Lenkijos valstiečių partija (PSL) elgėsi geriau nei Pilietinė Koalicija (KO)“, – sakė J. Kaczyńskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl pasirengimo galimai krizei buvo priimti dar iki plataus masto karo pradžios.
„Prisiminkite, kad prieš prasidedant visiems šiems įvykiams prasidėjo hibridinis karas. Kai tai įvyko, buvome priėmę visus sprendimus, išskyrus vieną – dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio Lenkijos teritorijose. Šis sprendimas buvo priimtas vėliau, tačiau visi kiti sprendimai jau buvo priimti ir parengti“, – teigė jis.
J. Kaczyńskis į Kyjivą nuvyko pirmosiomis karo savaitėmis ir buvo vienas pirmųjų užsienio politikų, apsilankiusių Ukrainos sostinėje po Rusijos įsiveržimo. 2022 metų kovo 15 dieną, praėjus mažiau nei trims savaitėms nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, tuometinis Lenkijos vicepremjeras į Kyjivą išvyko kartu su ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša.
Tai buvo pirmieji užsienio valstybių vadovai, apsilankę Kyjive po plataus masto invazijos pradžios. Delegacija į Ukrainos sostinę atvyko traukiniu ir susitiko su V. Zelenskiu bei Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.
Vizitas vyko tuo metu, kai aplink Kyjivą tęsėsi kovos ir Rusijos pajėgos apšaudė Kyjivo sritį. Po susitikimo J. Kaczyńskis sakė, kad Ukrainai reikia ne tik tarptautinės bendruomenės solidarumo, bet ir konkrečių veiksmų.
Tuo metu jis pasisakė už NATO taikos palaikymo misiją Ukrainoje arba platesnio tarptautinio susitarimo pagrindu veikiančią misiją.
Parengta pagal rp.pl inf.