Leidinyje teigiama, kad buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas siauriausiame V. Zelenskio rate išliko iki 2026 m. vasaros, kai jis buvo skandalingai atleistas iš pareigų. Šis žingsnis šalyje sukėlė protestų bangą.
„Ukrainskaja Pravda“ publikacijoje teigiama, kad birželio viduryje M. Fedorovas ir penki kiti žmonės su V. Zelenskiu uždaroje valstybinėje rezidencijoje netoli Kyjivo aptarinėjo galimus rinkimus rudenį.
Leidinys rašo, kad buvo aptarta galimybė įtikinti nekandidatuoti kai kuriuos generolus – įskaitant populiarų buvusį kariuomenės vadą Valerijų Žalužną ir prezidento kanceliarijos vadovą Kyrylo Budanovą.
D. Tuskas įspėjo dėl Rusijos ketinimų surengti smūgius prieš NATO šalis: gauta žvalgybos informacija rodo
„M. Fiodorovas atkreipė V. Zelenskio dėmesį į galimybę būti perrinktam, atsižvelgiant į dideles atakas prieš Maskvą ir teigiamas naujienas iš Krymo bei Donbaso“, – rašoma publikacijoje.
Visgi, kaip rašo „Ukrainskaja Pravda“, ši idėja buvo atmesta, kai V. Zalužnas ir K. Budanovas atsisakė nekandidatuoti.
Susiję straipsniai
Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Tuo pat metu M. Fedorovas manė, kad surengti rinkimus dar nesibaigus karui yra įmanoma. Jo manymu, pirmiausia galėtų įvykti prezidento rinkimai, vėliau – parlamento.
Kaip M. Fedorovas papasakojo „Ukrajinska pravda“, jis pasiūlė rinkimus surengti dar birželį. „V. Zelenskis buvo pasiruošęs, tačiau, kadangi į rinkimus būtų ėjęs V. Zalužnas, jis atsisakė“, – leidinys cituoja buvusį gynybos ministrą.
Pasak M. Fedorovo, jis pasakė V. Zelenskiui, kad „reikia rengti rinkimus, nes tuomet jūs nustosite apie juos galvoti ir galvosite apie savo paminklą“.
„Jau liepos pabaigoje ir pačiam M. Federovui rinkimai ir V. Zelenskio perrinkimas nebebuvo galvoje – ministrą nuspręsta nepastebimai „pamesti“ istorijos posūkyje“, – apibendrino „Ukrainskaja Pravda“, turėdamas omenyje jo atleidimą.
Pagal dabartinius karo padėties įstatymus rinkimai yra draudžiami. Tačiau įstatymus galima pakeisti paprasta balsų dauguma. Vis dėlto parlamento rinkimams reikalinga konstitucijos pataisa, o tai pagal dabartinę karo padėtį yra neįmanoma. Dėl karo šalyje nevyko reguliarūs prezidento, parlamento ir savivaldybių rinkimai.
Lrytas primena, kad rugpjūti, po savo atleidimo, M. Fedorovas internete paskelbtame vaizdo pranešime paragino surengti rinkimus.
„Demokratija neturi būti Rusijos įkaitė. Kovojame būtent dėl to, nes norime būti laisva Europos šalis“, – vaizdo pranešime sakė M. Fedorovas. Anot jo, valstybė turi rasti „teisėtą, saugų ir realų mechanizmą“ balsavimui surengti, nepaisant tebesitęsiančio karo.
Vykstant vyriausybės pertvarkai, M. Fedorovas buvo nušalintas nuo gynybos ministro pareigų po mažiau nei šešių mėnesių darbo.
Iki tol jis vadovavo 2019 m. naujai įkurtai skaitmeninės transformacijos ministerijai. Jo atleidimas sukėlė daugiausia jaunų žmonių demonstracijas, kuriose buvo raginama grąžinti jam gynybos portfelį.
Didėjantis M. Fedorovo populiarumas buvo laikomas viena iš jo nušalinimo priežasčių. Būdamas 35-erių, jis taip pat pasiekė minimalų konstitucijoje numatytą dalyvavimo prezidento rinkimuose amžių.
Ukraina jau beveik ketverius su puse metų stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją.