Nuo tada, kai 2025 m. sausį JAV prezidento pareigas pradėjo eiti Donaldas Trumpas, Vašingtonas su besivystančiomis šalimis sudarinėja susitarimus dėl migrantų, kurių teisiškai negalima išsiųsti į jų kilmės šalis, priėmimo.
„Forbidden Stories“ tyrimas atskleidė, kad administracija tam numatė 410 mln. JAV dolerių, kurie bus tiesiogiai išmokėti migrantus priimančioms šalims arba Jungtinių Tautų (JT) agentūroms, padedančioms vykdyti šį procesą.
„Forbidden Stories“ kartu su tarptautinių žurnalistų konsorciumu surinktais duomenimis, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. į trečiąsias šalis jau buvo deportuoti mažiausiai 25 447 žmonės.
D. Trumpas paskelbė žinią dėl Grenlandijos: po ilgų ginčų pasiektas susitarimas
Didžioji dauguma – apie 20 tūkst. – buvo išsiųsti į Meksiką, o likusieji – į 27 kitas Lotynų Amerikos, Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis. Susitarimai jau galutinai suderinti su dar septyniomis valstybėmis.
Susitarimų sąlygos skiriasi, be kita ko, dėl to, kokių šalių piliečiai gali būti deportuojami ir ar priimami teistumą turintys asmenys.
Susiję straipsniai
Anksčiau šiais metais naujienų agentūros AFP atliktas tyrimas atskleidė, kad Vašingtonas vizų draudimais ir kitais apribojimais daro spaudimą Afrikos šalims, kad šios priimtų deportuojamus asmenis.
Teisininkai AFP teigė, kad deportuojami žmonės patenka į „teisinę juodąją skylę“ – šalyse, su kuriomis neturi jokių ryšių, jie laikomi nepateikus kaltinimų ir turi labai mažai teisių arba jų apskritai neturi.
„Forbidden Stories“ duomenimis, dėl deportuojamų trečiųjų šalių piliečių priėmimo buvo kreiptasi į 49 iš 54 Afrikos valstybių.
Pasak „Forbidden Stories“, didžiąją dalį derybų ir mokėjimų tvarkė mažai žinomas JAV Valstybės departamento padalinys – 2025 m. gegužę įsteigtas Remigracijos biuras.
Biurui vadovauja 41-erių diplomatas Christianas Jove'as Ehrhardtas, anksčiau dirbęs apsaugos darbuotoju.
Tyrime išsamiai aprašomi jo vizitai į Kamerūną. Ši šalis gruodį su JAV susitarimo memorandumą dėl deportuojamų asmenų priėmimo. Po savaitės Kamerūnas taip pat pasirašė susitarimą dėl beveik 400 mln. JAV dolerių vertės penkerių metų paramos programos sveikatos apsaugos srityje.
Kitą mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė skirsiantis dar 30 mln. JAV dolerių JT pabėgėlių agentūrai (UNHCR) Kamerūne, kad būtų „palengvintas savanoriškas pabėgėlių grįžimas ir kovojama su neteisėta imigracija“.
Pirmasis deportuojamus asmenis skraidinęs lėktuvas Kamerūne nusileido sausio 14 d.
Pagal kitus susitarimus lėšos buvo mokamos tiesiogiai vyriausybėms.
Mažiau kaip 18 tūkst. gyventojų turinti Ramiojo vandenyno salų valstybė Palau 2025 m. gruodį pasirašė susitarimą už 7,5 mln. JAV dolerių priimti iki 75 trečiųjų šalių piliečių.
Tačiau pagal šį susitarimą kol kas išsiųsti tik trys žmonės.
Į Esvatinį nuo 2025 m. liepos pagal daugiau kaip 5 mln. JAV dolerių vertės susitarimą atvyko 32 žmonės iš galimų 160. Tyrimo duomenimis, šalis priėmė ir teistumą turinčių deportuotų asmenų.
Iš susitarimams numatytų 410 mln. JAV dolerių 81 mln. buvo skirta juos pasirašiusioms vyriausybėms, rodo vidiniai JAV Valstybės departamento dokumentai.
Likusios lėšos numatytos pagalbos organizacijoms, įskaitant daugiau kaip 178 mln. JAV dolerių JT Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO) ir 123 mln. JAV dolerių UNHCR.
Agentūros sulaukė kritikos dėl savo dalyvavimo šioje veikloje, tačiau UNHCR nurodė „Forbidden Stories“ nesanti dvišalių susitarimų šalis, o JAV finansavimas esą naudojamas laikantis agentūros mandato stiprinti prieglobsčio sistemas.
TMO atstovas „Forbidden Stories“ teigė, kad agentūra sprendimus priimti finansavimą grindžia „vieninteliu klausimu – ar mūsų dalyvavimas pagerins paveiktų migrantų gyvenimą?“
„Šiais atvejais esame tvirtai įsitikinę, kad taip“, – pabrėžė jis.